Tapkime Facebook draugėmis!
Pažadame konkursus, naudingus grožio ir mados patarimus, stiliaus idėjas ;)
Titulinis Straipsniai

Mokslas apie miegą

2010-03-17

Senovėje gyvenęs žmogus miegą tapatino su maža mirtimi, o mirtį – su amžinuoju miegu. Miegančio žmogaus nebuvo galima žadinti, nes tikėta, kad siela tuo metu yra išėjusi iš kūno ir gali nespėti sugrįžti atgal...

Mokslas apie miegą

Praeito amžiaus viduryje Hansas Bergeris pasinaudodamas revoliucingu elektros išradimu – elektros impulsais – ištyrė miegančio žmogaus smegenis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad gilaus miego stadijoje akys lėtai juda po vokais ir užima apie 75% visos miego trukmės. Manoma, kad tuo metu žmogaus organizmas ilsisi ir ruošiasi naujai dienai. Likęs ketvirtadalis lieka paradoksaliam arba greitam miegui. Jo metu akių obuoliai greitai juda po vokais, o smegenys veikia panašiai kaip pabudusio žmogaus. Ši fazė pasireiškia paryčiais ir tada mūsų smegenys jau rūšiuoja informaciją bei planuoja dienos veiksmus.

Naujausiais moksliniais tyrinėjimais išskiriamas penkių miego stadijų ciklas besikartojantis kas 90 minučių. Pirmosios stadijos metu grimztama į miego būseną, nebejaučiame savo svorio, padėties. Antrojoje stadijoje, po negilaus miego, dar labiau atsipalaiduojame ir prasideda apie 20 minučių trunkanti periodiškai sustiprėjančio smegenų aktyvumo fazė. O iš jos „įkrentame“ į gilaus miego fazę. Paskutinioji ciklo dalis - tai paslaptingoji, greito akių judesio arba REM, fazė. Ją pasiekiame maždaug po valandos nuo užmigimo grįždami per antrąją ir trečiąją fazes.

REM fazė vis dar kelia daug klausimų – kas vyksta sąmonėje ir pasąmonėje tuo metu? Ką ir kodėl mes sapnuojame? Įdomu, kad žmonės teigiantys, kad niekada nesapnavo – pažadinti REM fazės metu taip pat prisimena sapnus.

Norėdami padaryti galą spėlionėms mokslininkai pasinėrė į atskirą mokslo sritį pavadintą somnologija. Pasaulyje pradėjo steigtis miego laboratorijos, kuriose tiriamiesiems atliekami įvairiausi tyrimai: elektroencefalograma (smegenų tyrimas elektros impulsais), elektromograma – rods raumenų susižadinimą, elektro-okolograma – fiksuoja akių judesius, elektrokardiograma – tiria širdies veiklą miego metu.

Šiose laboratorijose pasitelkiamas nosinis sensorius, oksimetras, video aparatūra bei kūną juosiantys diržai, netgi knarkimo mikrofonas. Pagal gautus duomenis specialistai nustato miego sutrikimus arba su miego sutrikimais susijusias ligas, aiškinasi smegenų veiklos ypatumus bei ieško paslaptingosios sapnų prigimties.

Dar vieną iš kasdienių savo organizmo funkcijų žmonija sugebėjo paversti atskiru mokslu, kuris vis skverbiasi prie mūsų gyvybės paslapties ir gamtos mechanizmo tobulumo.
 
www.salve.lt

Dalintis:

Komentarai (0)

  • Jūsų vardas*
  • Jūsų komentaras*

 

 

Sprendimas: UAB Interprekyba
© 2013 Grozioklubas.lt.