Tapkime Facebook draugėmis!
Pažadame konkursus, naudingus grožio ir mados patarimus, stiliaus idėjas ;)
Titulinis Straipsniai

Baltymai: mitai ir realybė

2012-10-01

Iš esmės baltymai yra paprasta maisto medžiaga. Juos sudarančios amino rūgštys yra lyg plytos statybų aikštelėje, iš kurių lipdomas raumens audinys. Trūksta baltymų – neauga raumenys, viskas šioje vietoje turėtų būti lyg ir aišku.

Baltymai: mitai ir realybė

Galbūt dėl šio paprastumo baltymai ir išlaikė savo karaliaus sostą, tapdami pasirinkimu numeris vienas tarp visų sportininkų. Tačiau kaip ir visose gyvenimo srityse, netgi paprasčiausi dalykai yra apipinti mitais, legendomis ir sąmokslo teorijomis… Kuriomis iš jų netikėti perspėjame savo skaitytojus.

Papildai geriau už maistą

Baltymų milteliai yra lengvai pasisavinami, o organizmo gebėjimas pasisavinti reikiamą maisto medžiagą yra viena svarbiausių mitybos dalių. Kita vertus, gyvulinės kilmės baltymai, randami mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose ar žuvyje turi visas reikalingas amino rūgštis, kuriomis nevisada gali pasigirti net ir papildai.

Todėl niekada neapsistokite ties vienu baltymų šaltiniu – tik produktų įvairovė leis užtikrinti, jog gaunate visas raumenų augimui reikalingas amino rūgštis. Baltyminius maisto papildus naudokite vietoje užkandžio arba iš karto po treniruotės, o ne siekdami pakeisti visos dienos mitybos racioną.

Du gramai baltymų vienam kūno kilogramui

Tai jau tapo tarsi taisykle tarp visų sportininkų. Ne kartą taip rekomendavome ir mes, tačiau ši taisyklė toli gražu nėra geležinė. Tiems, kurie sporto salėje išlieja paskutinį prakaito lašą, derėtų suvartojamą baltymų kiekį pakelti iki 3 gramų vienam kūno kilogramui ir taip dar labiau paskatinti raumens audinio augimą.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, jog jei tinginiaujate – suvartojamų baltymų kiekis jokios įtakos neturės. Norint matomų rezultatų, teks atiduoti visas savo jėgas. Taip pat jeigu esate pradedantysis, tikriausiai Jūsų patiriamas krūvis nėra pakankamas didelėms baltymų porcijoms.

Organizmas pasisavina tik ribotą kiekį baltymų

Saulės šviesą vis išvysta senas mitas, jog žmogaus organizmas vienu kartu negali pasisavinti daugiau kaip 30 gramų baltymų. Tačiau tiesa tokia, jog gebėjimas virškinti baltymus smarkiai priklauso nuo mūsų svorio ir treniruočių intensyvumo. Ne tik gebėjimas, bet ir poreikis – 90 kilogramų sveriančio vyro organizmui reikia kur kas daugiau baltymų, nei sveriančiam 70 kilogramų.

Sugebėjimas pasisavinti taip pat priklauso ir nuo to, kokius kiekius baltymų paprastai suvartojate. Kuo šie kiekiai bus didesni, tuo organizmas labiau pripras juos gauti ir lengviau pasisavins.

Pieno produktų baltymai verčia storėti

Tai vienas gajausių mitų, su kuriuo kovoti itin sunku. Jis teigia, jog liesas pienas, sūris ar jogurtas daro įtaką riebalų sluoksnio augimui ir vandens kaupimui organizme. Nesąmonė! Pieno produktai yra nuostabus lėtai veikiančių baltymų (kazeino) šaltinis!

Bandymai netgi rodo, jog su mažai kalorijų turinčia dieta suderinti pieno produktai padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Augaliniai baltymai taip pat padeda augti

Puodelis avižų dribsnių turi 6 gramus baltymų, vidutinė bandelė – 11 gramų, o keli puodeliai virtų makaronų – net 16 gramų. Tai tikri skaičiai, tačiau sportuojantys į juos dairytis neturėtų – amino rūgštys, gautos ne iš gyvulinės kilmės maisto, yra netinkamos baltymų sintezės vykdymui.

Pilnas spektras amino rūgščių, kurios yra būtinos raumens audinio augimui, yra randamas tik gyvulinės kilmės baltymuose – žuvyje, mėsoje, kiaušiniuose, piene… Augaluose randami baltymai yra vadinami papildomais arba nereikalingais baltymais – dėl svarbiausių amino rūgščių trūkumo jie nesukuria terpės raumens augimui arba jo atstatymui.

"Sporto kuras"

Dalintis:

Komentarai (0)

  • Jūsų vardas*
  • Jūsų komentaras*

 

 

Sprendimas: UAB Interprekyba
© 2013 Grozioklubas.lt.