Tapkime Facebook draugėmis!
Pažadame konkursus, naudingus grožio ir mados patarimus, stiliaus idėjas ;)
Titulinis Klausk specialisto Renata Rimkevičienė

Renata Rimkevičienė

Renata Rimkevičienė

Gyvenimo būdo vadybininkė, asmeninio tobulėjimo trenerė

Aprašymas

Vytauto Didžiojo Universitete esu baigusi viešojo administravimo magistro studijas. Dešimt metų analizuoju žmogaus psichologiją, pozityvų, mastymą, koučingą. Taip pat Vytauto Didžiojo Universitete esu išklausiusi psichologijos kursą. Nuo 2009 metų studijuoju NLP (Nerolingvistinis Programavimas). Tai technika, kuri padeda žmonėms savo gyvenime siekti kūrybiškumo, išlaisvinti intuiciją, lengviau bendrauti, bei suprasti save ir aplinkinius.

Londone išklausyti kursai :

>EFT (Emotional Freedom Techniques) – Emocinės laisvės kursai.

>DHE (Design Human Engineering) -Asmenybinių resursų dizainas.

Konsultuoju asmeninio tobulėjimo, tikslų siekimo, lyderystės, efektyvaus bendravimo, laiko valdymo temomis.

Svetainė: http://esulaiminga.lt/

Grozioklubas.lt pastaba: Renata pakeitė specialistę Simoną

Dalintis:
  • Jūsų vardas*
  • Klausimas*
  • Nuotrauka
  • El. paštas

Klausimai

Laura:

Pastebėjau, kad kai esu viena tarp žmonių (be savo artimų draugų) esu drovi ir nedrąsi, nepasitikinti savimi. Taip pat jei einu gatvėje viena jaučiuosi nedrąsi ir nesaugi, norisi kuo greičiau parbėgti namo, atrodo lyg veidas degte dega.. Nesuprantu savęs. Bet tai būna ne visada. Kaip to atsikratyti?

Atsakymas:

Sveikute Laura,

Tu esi nuostabi, tik pati savęs neįvertini. Norint, kad pradėtum labiau pasitikėti savimi reikia kiekvieną dieną dirbti su savimi. Pirmiausia, kaip ir visiems rekomenduoju, pradėk rašyti sėkmės žurnalą. Kiekvieną vakarą parašyk penkis dalykus, kurie tau pavyko. Nekreipk dėmesio į smulkmenas, kurios tau nepavyko. Galvok tik apie teigiamus dalykus. Pradžioje tau atrodys, kad labai sunku surasti penkis dalykus, kurie tau pasisekė.
Rašei, kad bijai būti viena tarp nepažįstamų žmonių. Pabandyk susirašyti dalykus, kurie tave baugina. Tiesiog vaikščiok po miestą, pasiėmus užrašus ir rašyk ką jauti, kokios tavo mintys. Tada vakare paskaityk, ir išsirink vieną baimę, kurios norėsi atsikratyti. Pagalvok ko tau reikia, kad nebijotum. Galbūt jei bijai, kad kas nors tavęs neužpultų nuspręsk nevaikščioti vakare. Taip pat vaikščiodama gali įsivaizduoti, kad vaikštai su savo drauge, ar , pvz., su asmens sargybiniu, kuris tave saugo nuo visko.
Su meile,
Renata

Meida:

Sveika. Kaip ir kiekviena vyresne paaugle mane privercia nerimauti mintys apie studijas, ko as noriu gyvenime. Bet tai pasirinkti laabai sunku. Rodos ir visi dalykai sekasi(neskaitant rusu kalbos ir matematikos), bet ir internetiniai testa nepadeda susimastyti kuo noreciau buti ateityje. Kaip tai padaryti? Kaip apsispresti kuo noresi buti uzaugusi?

Atsakymas:

Sveikute Meda,
Puikiai suprantu tavo rūpestį ir nerimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad ir kuo nuspręstum būti, ir jei pajausi, kad tas dalykas tau nepatinka, nebijok visko mesti ir imtis kitų studijų, ar kitos veiklos. Vieni žmonės greičiau atranda tai ką jie nori veikti, kitiems sekasi sunkiau.
Pabadyk susirašyti, kokios specialybės tave labiausiai domina, atsimink kuo norėjau būti vaikystėje. Kai susirašysi tas specialybes pasidomėk kaip ta veikla atrodo. Nebijok nueiti į įmones, pasisiūlyk nemokamai jiems padirbėti. Tada galėsi matyti kokia veikla tau labiau patinka, kas tave traukia.
Renkantis specialybę rinkis ne tą, kuri perspektyvi, kurią rekomenduoja tėvai ar draugai. Rinkis tą kuri tave įkvepia. Paieškok kokia veikla galėtum užsiimti, net jei tau nemokėtų atlyginimo.
Kiekvieną dieną ieškodama tavo širdžiai mielos veiklos tu tikrai surasi.
Su meile,
Renata

Agnesė:

Laba Diena esu Agnesė lankau 6-ą klasę.Esu labai nelaiminga aš pamokų nesuprantu nė kiek,norėčiau mokytis namuose bet mama dėl to nesutinka nuolatos dėl to pykstamės.Aš jau pavargau nuo visko... Mama dėl to mano kad aš isterikė.Mokykloje neturiu draugų,su kuriais galėčiau bendrauti,ką man daryti dėl mokymosi namuose,draugų,ir dėl mamos?

Atsakymas:

Sveikute Agnese,
Man labai sunku ką nors tau patarti, nes nežinau priežasčių, kodėl tokia situacija. Kodėl tu nenori eiti į mokykla? Pagalvok, kai užsidarysi namuose tau bus dar sunkiau. Tu tiesiog nori pasislėpti nuo aplinkinio pasaulio. Bet laimingesnė tikrai nebūsi. Pakalbėk su mama, papasakok apie savo išgyvenimus, ji tave išklausys patars. Nebūk tokia užsidariusi,neslėpk savo emocijų, jausmų, pasidalink su savo artimais žmonėmis. Mokykloje tikrai gali susirasti draugų, tik būk linksma ir draugiška. Juk jei esi liūdna, nekas nenori su tavimi draugauti.
Su meile,
Renata

ilona:

Laba diena.Norejau paklaust,kaip uzmirst nuoskaudas,izeidimus tam tikru zmoniu,su kuriais dabar tenka bendraut ?O gal visai nereikia uzmirst ?gal reikia susitaikyt su tuo kas buvo ?Man labai sunku,kiekviena diena atikeliu ir viska prisimenu,galvoju:kodel?kaip jie galejo ?pradedu analizuot ivykius- butent tas analizavimas ivykiu ir yra didziausia kliutis,man nera nuotaikos,neatsimenu kada tokia buvo.Prasau patarti,kaip uzmirsti tam tikra situacija.Aciu.

Atsakymas:

Sveikute Ilona,

Kiekvieno mūsų gyvenime būna situacijų, kurios mums nepatinka, kurios mums sunkios. Tačiau neigiamos emocijos, nuoskaudos yra kaip šiukšlės mūsų sielai. Mes iš savo aplinkos šiukšles išmetame, nes mums jos nepatinka, nes norime gyventi gražioje aplinkoje. Taip pat reiktų išmesti ir šiukšles iš savo vidaus. Tik deja jos taip lengvai iš mūsų nepasišalina. Tu visiškai teidingai paskei, kad reikia susitaikyti su tuo kas buvo ir viską pamiršti. Kam tampyti tas šiukšles su savimi, juks jos juodina mūsų gyvenimus. Pasistenk atleisti tiems žmonėms, kurie tave įžeidė. Žinok, žmogus kuris kitą įžeidinėja, žemina, jo viduje yra labai daug skausmo ir purvo. Jis nori, kad taip jaustųsi ir kitas. Todėl įžeidimų nereikia priimti. Kartok ilgai tokius žodžius: Aš atleidžiu .....(pasakyti vardą) ir priimu jį tokį koks jis yra. Ir kartoti tiek ilgai kol pajaust, kad širdyje pasidays lengva, tarsi koks akmuo būtų nukritęs. Ir taip su kiekvienu žmogumi, kuriam jauti kokias neigiamas emocijas. Tai užtruks tikrai nemažai laiko bet dėl savęs tikrai verta pasistengti.
Sėkmės ir žinok, kad esi pati nuostabiausia būtybė žemėje, ir kurie tave įžeidinėja tiesiog to nemato.
Su meile,
Renata

Lauryna:

Laba diena. Gyvenime reikia siekti išsikeltus tikslus. Noriu juos pasiekti, tik dažnai kažkokios vidinės baimės mane stabdo. Noriu pakeiti darba, bet baisu, (dėl finansinių dalykų), noriu tobulėt ir atrast save naujoj profesijoj, bet tam reikia pinigų, laisvo laiko, ir yra baimė, kad ta profesija vis dėlto nepatiks. Mano klausimas būtų, kaip susidėliot savo gyvenimo prioritetus, kaip susidėliot tą gyvenimo planą, kaip valdyt savo laiką, kad galėčiau pasiekti ko noriu. Ačiū :)

Atsakymas:

Sveikute Lauryna,
Labai puiku, kad yra noras kažko siekti, kažką keisti.O dėl baimės, tai ji visada buvo ir bus. Tai mūsų protas, galvoja, kad taip mus apsaugos. Jam patinka pastovumas ir saugumas. Todėl, jei nori ko nors paisekti turi susitaukyti su savo baimėmis, kad jos niekur nedings, tačiau turi veikti nepaisant baimės. Paskui pati pamatysi, kad gali daryti vis drąsesnius sprendimus ir veiksmus. Svarbiausia išdrįsti žengti pirmą žingsnį. Rašai, kad nori atrasti save naujoje profesijoje, tačiau bijai, kad nepatiks. tačiau, kito kelio nėra tik išbandyti. Kuo daugiau galvosi ir mąstysi tuo viskas atrodys daug sudėtingiau. Todėl svarbiausias patarimas mažau mąstyk, o daugiau veik.
O dėl gyvenimo prioritetų, tai juos negali susidėlioti visam gyvenimui, nes jei keičiasi žmogus, keičiasi ir jo prioritetai. Ir tavo sugalvotas palnas turi būti nuolat keičiamas ir tobulinamas. Pirmiausia užsirašyk savo tikslą, ko nori pasiekti. Paskui surašyk žingsnelius ką reikia padaryti, kad tikslą pasiektum. O tada ženk pirmą žingsnį, vėliau pamatysi, kad daug ką reikia tobulinti ir keisti. Tačiau yra pats nuostabiausias procesas, kai tu matai, kad keliauji link savo svajonės.
Taigi sėkmės tau kelyje į sėkmę ir atmink, kad kuo daugiau gyvenime išbandysi veiklos, tuo lengviau bus save atrasti.
Su meile,
Renata

Sigita:

Sveika. Turėjau vaikina, su kuriuo draudavau. Apie pusmeti kol su juo draugavau jaučiau lyg pakėlimą nuo žemės ir visą laik buvau laiminga. Prieš 3 mėnesius išsiskyrėme. Jau nebesielvartauju dėl to, ir su draugais išeinu, nesėdžiu užsidariusi. Bet kad ir kokia laiminga dabar būčiau, nebesijaučiu tokia laiminga, kokia buvau su juo. Jo mano galvoje jau senai nebėra, bet aš pradedu ilgėtis tų jausmš ir vilčių kurias jis man suteikė. Ką siūlytumėte daryti? Jaučiuosi šiek tiek sukrėsta.

Atsakymas:

Sveikute,
Kiekvienas iš mūsų prisiriša prie jausmų. Ir dažnai atrodo, kad mes kitą žmogų mylime, o ištikrųjų mums patinka tie jausmai, kuriuos jaučiame su kitu žmogumi. Patinka jo dėmesys, nes glosto mūsų ego ir t.t. Todėl, nieko blogo čia nėra, kai ilgimasi tų jaumsų. Tavo atveju, manau, taip ir yra. Todėl daryti nieko nesiūlyčiau, tiesiog atsiras kitas žmogus gyvenime ir vėl patirsi tuos pačius jausmus. Tik reikia išmokti nei prie mylimo žmogaus, nei prie jausmų nepsisirišti. Vertinti tai kaip dovaną. Visiškai natūralu, kad išsiskyrimas nepraeina be pėdsakų. Todėl tiesiog leisk laiką linksmai, džiaukis gyvenimu ir tavo gyvenime atsiras dar kitas vaikinas, kuriam jausi galbūt dar stipresnius jausmus.
Su meile,
Renata

Viktorija:

Sveika. Man 15 metų. Esu pasimetusi savyje. Kasdien verkiu, vaikštau nukabinusi nosį. Draugių galima sakyt nebeturiu, nes kai ateina vasara, visą laiką pralindu namie, todėl, kad manęs tėvai neišleidžia iš namų. Išsitryniau facebooką, kad nematyčiau postų ,,koke geruma vasariki,, ar panašiai. Bandau kažkaip išmest mintis, kad pabėgčiau iš namų, bet suprantu, kad nieko iš to gero nebus. Galvoju rašyt knygą, bet numoju ranka, nes tai beprasmiška. Dažnai prisimenu akyse regėtus tėvų kivirčus, mamos ašaras, tetį, kuris griebė mano sesę už kaklo. Jaučiuos tokia menka, bet viduj tikiu, kad kažkas belikę. Nekenčiu mamos nesupratingumo kai ji verčia mane dirbti už namo tvoros, kur viskas gerai matosi jaunimui, kažkada mano buvusioms draugėms, nes tada girdžiu- ve čia ta, kurios neišleidžia iš namų. Mokykloje patyčių buvo per akis, taip pat ir pastumdymų į sienas. Nesvarbu, kad mano tėvai turi tų pinigų, tuo neapsiginsiu nuo skaudžiai veriančių žvilgsnių. Noriu atrast savyje teisingą kelią, padėk man.

Atsakymas:

Sveikute, Viktorija,
Labai tave suprantu ir suprantu kaip tau sunku. Todėl turėtum sukaupti visas jėgas ir pati pradėti lipti aukštyn. Niekas kitas už tave to nepadarys. Visų pirma apmastyk kokia yra tavo situacija, galbūt gražiai pakalbėk su tėvais, kad jie tavo atžvilgiu neteisingai elgiasi.Pasiūlyk, kad tu ir toliau jiems padėsi namuose, tačiau jie galbūt,galėtų kelioms valandoms kur nors išleisti. Pažadėk, kad grįši sutartu laiku ir žodžio laikykis. O jei su tėvais nieko neišeis susitarti, tiesiog susitaikyk su situacija, bet tai nereiškia, kad turi pasiduoti. Tiesiog priimk kaip faktą, kad yra taip. Turėtum pradėti žsave ugdyti iš vidaus, tada ir aplinka tave vertins. Tu jokiu būdu nesi kažkuo blogesnė nei tavo bendraamžės. Tavo sunkesnė paauglystė gali tapti puikiu tramplynu į sėkmingą gyvenimą. Jei daug laiko praleidi namuose, tuomet tobulink savo žinias. Galbūt jaužinai kokią specialybę norėtum turėti, kuo dirbti. Tuomet gali ta tema skaityti knygas, internete rinkti informacija.Tik pabandyk įsivaizduoti, jei nuo dabar pradėsi gilintis į tau patinkančią sritį tapsi pačia geriausia specialiste pasaulyje.
taip pat savo galvoje pradėk matyti šviesius vaizdus.Mesk visus skaudžius prisiminimus į šoną ir pasvajok: kokiame name norėtum gyventi, kokią šeimą norėtum turėti. Tiesiog svajok, tapk pačia didžiausia svajotoja pasaulyje. Internete paieškok nuotraukų į kurias šalis norėtum nukeliauti. Atsimink vieną iš svarbiausių dalykų, kad ką tu matai savo "vidiniame ekrane", viskas išsipildo. Taigi gal geriau kurti šviesius, įkvepiančius filmukus.
Linkiu tau didelės sėkmės, atmink, kad gyvenime gali paisekti visko ko trokšti, tik reikia pasistengti.
Su meile,
Renata

Laima:

Dekuj uz atsakyma.Puikiai suprantu,kad elgiuosi klaidingai,ir del to man labai bloga.Bet noreciau suzinoti,kiek igai zmogus gali myleti kita zmogu,kai yra sitaip zeminamas ?

Atsakymas:

Sveikute Laima,
Meilė tikrai nėra kažkas tokio ką galima užmiršti arba tiesiog panorėjus nustoti mylėti. Galima jaustis įskaudintam, kentėti dėl to, bet meilė dėl to niekur nedingsta. Tai ir tikroji meilė, kuri nepriklauso nuo sąmoningų aplinkybių. Jei gali pasakyti už ką tą žmogų mylį (pvz, gražus, turtingas, iškalbus, dėmesingas), tai reiškiasi, kad jo visai nemyli, o tau tik patinka tam tikros savybės, kurias tu vertini. Kad ir kiek bežemintum sau artimą žmogų (jei jis tikai myli), meilė niekur nedings, ji gali trukti visą gyvenimą. Kiti žmonės bando nuslopinti savo meilę, paslėpti tolimiausiame širdies kalmpelyje, tačiau iš ten ji niekur nedings.
Tavo draugo meilė, yra tyra ir pasiaukojanti. Tokių žmonių nėra daug, kurie mylėtų taip stipriai. Todėl aš dar kartą galiu pasakyti, tavo draugo meilė tau gali trukti visą gyvenimą, ir kiek tu ji bežemintum meilės tai nemažina, o tik skaudina jį, verčia jį kentėti. Kažkas yra pasakęs: "Esi atsakingas už tuos, kuriuos prisijaukini". Tuo labiau, kad jūs turite bendrą meilės vaisių. Jei tu nejautei jam jokių jausmų, labai negerai padarei, kad leidaisi į artimesnius santykius. Todėl patarčiau pačiai keistis, keisti savo elgesį, požiūrį į kitus žmones. Tik keisdama save, pakeisi ir aplinkinį pasaulį.
Sėkmes!
Renata

Laima:

Draugaujam su vaikinu trys metai.Visko buvo per tuos metus,labai daug nuosmukiu...Pakilimu nebuvo...Esam per daug skirtingi zmoges.Ne vieno bendro pomegio.Tik pykciai pykciai pykciai.As jo jau nebemyliu,bet bijau palikt,jis silpnas zmogus,bijau,kad gali sau ka nors pasidaryt.Siuo metu jis labai stengiasi del musu seimos (turim beveik dvieju metuku mergyte ).Yra pavyzdingas vyras,is tikruju,tokiu kaip jis dar paaieskot reiketu.Bet,kaip jau sakiau,as jo nemyliu.Jis ta pukiai supranta,as skaudinu,elgiuosi su juo tikrai slyksciai,pati ta pripazystu,zeminu ji ,man visai nerupi kur ji,ka jis veikia,net nepasiziuriu i ji ,kai gryzta namo po darbo,kai papraso pabuciuoti ,darau tai per prievarta,ir neslepiu to.Vaje,jauciuosi tikrai slyksciai,taip rasydama,taciau tokia tiesa.Problema ta,kad jis mane begalo myli.Daznai galvoju,kaip galima taip mylet,kaip jis nepavargsta nuo mano tokio elgesio.Budama jo vietoj,seniai buciau ji palikus,net jei ir myleciau,juk dar yra ir savigarabos jausmas.Jis man dovanoja geles,daro viska,kad tik man butu geriau.Nesuprantu ,kodel.Kartais as samonigai su juo elgiuosi,kaip su nieko vertu,kad viena iena jis pagaliau suprastu,jog is musu,nieko neiseis.O gal jis priklausomas nuo tos meles,kuria jaucia man ?Tiesa,zmogus jis silpnas,nemoka pastovet uz save,savo seima,sutinka su viskuo,kas vyksta,ir su kiekvieno nuomone.Silpnu nervu.Karta pjovesi venas,bet ne del manes.Bijau,kad jei ji paliksiu,gali vel tai pasikastoti.Tarp musu nera nieko:nei aistos,nei silumos,apie seksa isvis tyliu,net is pareigos,viena ,geriausiu atveju tris kart per menesi.Ziauru,bet negaliu peript per save.Man tikrai jo labai gaila.As labai noriu ,kad jis mane paliktu,noriu,kad susirastu kita ir butu laimingas.Laiske siek tiek apibudinau ir ji.Tad klausimas,ar galetu ateit tokia diena,kai jis mane paliks ?Ar jis sugebetu ?Aciu uz atsakyma.

Atsakymas:

Sveikute Laima,
Iš tiesų tavo situacija man atrodo tikrai sudėtinga, todėl man labai sunku kažką patarti. Prašau tavęs nepyk, bet turiu tau taip pasakyti, kad taip toliau elgtis iš tavo pusės negalima, tuoj pat turi baigti taip elgtis. Iš tikrųjų kvaila ir žiauru taip elgtis su žmogumi, kuris tave myli ir dievina. Dabar įsivaizduok, kaip jaustumeisi jei būtų atvirkštinė situacija, tu labai mylėtum žmogų, o jis taip su tavimi elgtųsi, tave žemintų. Turbūt tavo gyvenims būtų pilnas kančios, kaip dabar yra tavo vaikino. Net jei tu jo ir nemyli, kitą žmogų reikia gerbti. Juk jis yra tavo mergytės tėtis. O jei kažkas tave myli, tai reikia jaustis labai dėkingai, kad tave kažkas apdovanoja dėmesiu ir meile. Už visas savo klaidas gyvenime tenka mokėti, tad labai galimas variantas, kad tau gali tekti išgyventi tą patį ką išgyvena tavo draugas.
Taigi pirmiausia turėtum atsiprašyti už visas skriaudas, kurias jam padarei.
Sakai, kad jūsų niekas nesieja, tačiau kažkodėl pradėjote draugauti, reiškia kažkuo jis patraukė tavo dėmesį. Galbūt tu jo negerbi, kad jis neattinka tavo mintyse susikurto vyriško vyro įvaizdžio: tvirtas, už kurio kaip už mūro.
Darau išvadą, kad bijai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus: nori, kad jis tave paliktų, o pati bijai, nes jis gali sau ką nors pasidaryti. Tačiau šis pasiteisinimas kvailas, tu tiesiog bijai žengti šį žingsnį, nes nežinai kokios pasekmės tavęs laukia.
Todėl patarčiau atvirai su juo apsikalbėti apie bendrą ateitį, ką jis mano, ką tu manai. Patark jam kaip j ugdytis vyriškumą, užrašyk į kokius seminarus, kursus. Galbūt jis norėtų pasikeisti.O kai pasikeis, gal ir tavo širdyje prabus meilė. O jeine tai tik atvirai ir nuoširdžiai kalbėk jam apie savo jausmus jam ir didžiausia pagarba jo jausmams.
Nepyk, kad taip griežtai tau parašiau, tačiau tai dažnai būna reikalinga, kad žmogus suprastų, kad klaidingai elgiasi.
Su meile,
Renata

Aiste:

Laba diena Renata,
turiu didele problema,na bent jau man ji atrodo didele,ir nezinau i ka kreiptis ( netgi nezinau ar isvis i kazka reikia kreiptis,bet pabandysiu... ).As esu ZIAURI tingine.Tokia niekada nebuvau,bet paskutiniu metu mane uzvalde tingumo jausmas.As tiesiog visda noriu miego,nesvarbu,ar as uzmigciau 21.00 ar 03.00 atsikelusi ryte as vistiek tiekpat noriu miego,o dienos begyje yas noras vis labiau dideja,ir as nesugebu nieko nuveikti,nors taip noreciau ir pasportuot,ir pasimokyt... bet negaliu saves priversti... Atrodo lyg man ir reiketu poilsio,bet kadangi vasara as turiu atostogas ('poilsiauju'),taciau vistirk jauciuosi issekusi,jei tik randu laisvesne minute,as miegu,arba guliu,Tiesiog nezinau kaip elgtis,man jau kazkokia depresija,uz visa tingejimas,as saves nekenciu

Atsakymas:

Sveikute Aiste,
Tinginys būdingas visiems žmonėms. Todėl tikrai nesakyk, kad esi tinginė:))). Mano nuomone, tiesiog nerandi mėgstamos veiklos. O ką tuomet veiki, tik miegoti :)) Todėl, kad ir atostogauji susirask, kas tau labiausiai patiktų. Nueik savanore padirbėti toje srityje, kuri tau patinka, susipažinsi su naujais žmonėmis, įgysi žinių, patirties. Susidaryk savo dienotvarkę, kada keliesi, ką kada veiki. Aišku, pradžioje nesudaryk labai griežtos ir įtemptos dienotvarkės, nes bus labai sunku ir viską greitai numesi. Todėl, pavyzdžiui, mokslui paskirk vieną valaną per dieną. Vakare jausiesi daug geriau, kai pamatysi, kad pavyko laikytis nustatytos dienotvarkės. Tik labai svarbu, kad daugiausiai laiko skirtum tai veiklai, kuri tau patinka. Jei versi save daryti, tai kas ne prie širdies, jokios dienotvarkės nepadės. Taip pat planuok ir polsio laiką. Stenkis keltis ir gultis vienodu metu.
Ir jokiu būdu nekartok, kad savęs nekenti ar taip toliau. Padarei suplanuotą darbelį ir džiaukis, pagirk save. Prieš imdamasi kokios nors didesnės užduoties sugalvok kokį prizą sau padovanosi, kai pabaigsi užduotį. Tai gali būti nuėjimas į kiną, skanaus pyrago gabalėlis ir t.t, pati turbūt geriau žinai.
Mylėk save labai labai....
Su meile,
Renata

Marija:

Laba diena.:) Galbut jus turit koki nors plana susidariusi,kaip labiau pasitiketi savimi ?:)

Atsakymas:

Sveikute Marija,
Konretaus plano kaip labiau pasitikėti savimi nėra, nes kiekvienas žmogus yra individualus, kiekvienas turi savo stiprių ir silpnų pusių ir visiems žmonėms vienodų metodų nėra. Pasitikėjimas savimi ugdomas kiekvieną dieną, po trupinėlį. Tai yra nemažas darbas su savimi. Aš jau patariau daugeliui merginų (paskaityk senesnius klausimus), kad labai svarbu rašyti sėkmės dienoraštį. Vakare tiesiog surašyk penkis dalykus, kurie tau pasisekė. Pradžioje bus tikrai sunku, bet jei turėsi kantrybės tikrai tai atsipirks su kaupu. Taip pat ieškok, kokios yra tavo stipriosios pusės, ugdyk jas. Ieškok sričių, kuriose tau geriausiai sekasi ir koncentruokis į jas. Palik tuos dalykus kurių nemėgsti ar tau nepatinka. Pavyzdžiui, žmogui sunkiai sekasi dainuoti. Ir kokiame karaoke vakarėlyje jis neišdrįsta pasakyti, kad tiesiog nenori dainuoti, bando dainuoti, visiems juokinga, vėliau jaučiasi blogai, kad apsijuokė prieš draugus. Taip pat ir savo išvaizdoje kreipk dėmesį į gražiuosius savo bruožus. Daugelis žmonių, pažiūrėję į save veidrodyje, gali išvardinti daugybę kūno vietų, kurios jiems nepatinka: ilga, nosis, didelės ausys, plonos lūpos ir t.t. Todėl pažiūrėk į save ir paklausk kas tavyje tau patinka. Kiekvieną rytą pasakyk sau komplimentą, mylėk save, juk tokia esi vienintelė pasaulyje! Todėl ir esi nepakatojama. Juk taip nuostabu !
Su meile,
Renata

Dovilė:

Šaunuolė, Renata !!! :)

Atsakymas:

Labai ačiū, Dovile:)) Labai gera skaityti tokius žodžius!!!

Ana:

Laba diena Renata,
...ieškojau informacijos apie gyvenimo aistrą..ir visai netyčia atsiradau Jūsų tinklalapio puslapyje :). Skaičiau beveik visus klausimus bei atsakymus ir nustebau, kad Jūsų patarimai aprašyti išsamei ir su meilę.
...man netrukus sukaks 28 metai, bet dar nesuradau veiklos kurį man suteiktu džiaugsmo. Butent šiuo metu jaučiuosi pasiklydusi gyvenime. Nejaučiu gyvenimo pilnatvės, nesu pastovi,vis keičiu darbus ..net šalis. Kas man darosi??? Po ilgų savęs ieškojimų aš išmokau kad ir kas nutiktų išlikti optimiste,atsipalaiduoti gamtoje ar su draugais, pasiekti ramybės jausmą viduje...bet problema ,kad tai yra laikina. Kai "įjungiu" savikritika,tai vadinu save "nelaiminga optimiste" :))
Nebegaliu pakesti tik egzistavimo, darbo,kuris nesuteikia galimybės tobulėti. Šidis jaučia, kad turiu didesnes galimybes nei dabar. Kaip atskleisti savo talentus? Kaip suprasti dėl kokios veiklos galėtum nuversti kalnus?? Kaip elgtis gyvenime kai viduje tu trikšti didžiule meilę, noru kūrti ir būti reikalingam, ...bet negali ar/ir nemoki savęs atskleisti? Žinau,kad atsakymas manyje...kaip ji išgirsti?
Ačiū :)

Atsakymas:

Sveikite Ana,
Labai džiaugiuosi, kad ieškai gyvenime savo talentų, nori gyventi tikrą laimingą gyvenimą, kad ieškai tobulėjimo Galvojau kaip čia tau geriau patarti. Minėjai, kad sunku surasti veiklą, kuri tau patiktų, kurioje tu galėtum save realizuoti. Dažnai mes dirbame vienus ar kitus darbus dėl pinigų. O pabandyk įsivaizduoti, kad turi tiek pinių, jog užteks visam tavo gyvenimui ir dar vaikų. Turi labai daug pinigų. Tada galvok kokia veikla tada užsiimtum, ką veiktum. daugelis žmonių turi jam atinkančią veiklą, bet galvoja, kad iš jos pragyventi tikrai nepavyks. Leisk savo fantazijai paklaidžioti. Arba tiesiog nuolat stebėk ką viekia žmonės, kokias veiklas jie turi ir tiesiog jas "matuokis", ar tau patinka, ar ne. Prisimink vaikystę, kuo labiausiai norėjai būti, kas tave žavėjo.
Kuo labiau stengsiesi išpešti atsakymą iš vidaus, tuo jis giliau pasislėps. Gyvenk laisvai, ir atsakymas pats ateis. Gal dar neatėjo laikas. Žiūrėk į pasaulį plačiai atmerktomis akimis, gaudyk visas pasitaikiančias galimybes, ar pskambino draugas su kokiu pasiūlymu, ar gatvėje netikėtai nugirdai kokį pokalbį. Tai tau siunčiamos žinutės.
Kai tam bus tinkamas metas, ateis visi atsakymai. Juk tamsiausia būna prieš aušrą. Svarbiausia neprarask optimizmo, mylėk gyvenimą ir tikrai viskas bus puiku.
Su meile,
Renata

Amelija:

Sveika, Renata. Pasiskaiciau jusu patarimus ir pati prasau tokio, nes manau dalinate nuostabius budus spresti problemas. O mano beda butu tokia. Vis pasidomiu sekmingais zmonemis (net ir pasaulinemis zvaigzdemis) ir daznai tai mane ikvepia siekti svajoniu ir tt. Taip pat norisi pradeti mokytis nauju dalyku, kad ir attodytu kvaila, nes man jau 19. Bet kartais mane tas domejimasis priesingai zlugdo. Imu galvoti, kad va tas pradejo daryti kazka nuo vaikystes ir del to palaipsniui pasieke svajones, o as tikrai nepasieksiu uzsinorejusi tik dabar. O atrodo ir tokio lygio man niekada neiseis pasiekti. Ka daryti tokiu atveju? Nesidometi kitais tikrai neiseis, nes bandziau rai jau tulstancius kartu, bet vis uzsikabindavau is naujo. Ir dr, ar tikrai visko ismokstama ir pasiekiama ? Noreciau ismokt dainuot ko as nemoku, nes muzika man reiskia tikra daug. Tik muzika mane isgelbedavo beviltiskomis gyvenimo situacijomis ir padedavo islikt stipriai. Ar verta bandyt? Ar yra galimybes prasimust su muzika, jei netgi dainuot nemoku? Ar yra sansu pasiekti svajones, neskaitant sios? Jauciuosi pasimetusi. Nes gyvenime kitos prasmes nematau. Nenoriu tiesiog gyventi. Per paskutinius metus mane itin traukia visas tas kurybinis pasaulis. Kad ir mazytis patarimas reikstu daug. Aciu is anksto !

Atsakymas:

Sveikute Amelija,
Esi jautrios ir taurios sielos žmogutis. Bet visuomenės nuomonė, kažkokie stereotipai tave stabdo. Pati save žlugdai. Norint viską daryti teisingai gyvenime, reikia klausyti širdies, o ne savo proto. Mes nemokomi klausyti savo širdies, o tik proto, loginio mąstymo. Todėl žmonės yra tokie nepatenkinti, nusivylę gyvenimu. Žmonėms sekasi tik ta veikla, kurioje yra jų pašaukimas. Jei tave traukia muzika, kuo greičiau mesk iš galvos visus apmąstymus, ir imkis veiklos. Tik tada būsi laiminga, kai darysi kas tau patinka, kas tave traukia. Esi labai jauna 19 metų ir labai kvaila sakyti, kad jau per vėlu mokytis. Tau dar ilgas kelias prieš akis. O kas tau pasakė, kas nemoki dainuoti? Iš kur žinai, kad tas žmogus yra teisus, gal jis pats nieko nesupranta apie muziką.
Visos svajonės yra įgyvendinamos, tik reikia jų siekti visa širdimi. Juk svajonės ir yra viso gyvenimo prasmė. Juk žmogus negali nesvajoti, tik svajonė jį veda į priekį. Jei tik norėsi atsiras visokių galimybių. O didelės svajonės, kuri atrodo nepasiekima, reikia pradėti nuo mažo žingsnelio. Ir pamatysi kaip tau kiekvieną dieną versis vis didesnės galimybės.
Nustok klausyti aplinkos, nustok klausyti žmonių, kurie tau aiškina apie kliūtis. Tokie yra svajonių vagys. Klausyk tik tokių žmonių patarimų, kurie tau yra dideli autoritetai, kurie pasiekė savo didelių svajonių. Sėkmingas žmogus niekada nepasakos apie kliūtis, jis tik pasakos apie galimybes.
Todėl norėčiau palinkėti, kad leistum išskleisti savo sielai sparnus ir leisti jai skristi į kūrybinį pasaulį. Tada pajausi, ką reiškia skristi.
Su meile,
Renata

Aleksandra:

As pradejau bijoti tamsos, kai paziurejau filma ,, Skambutis" dabar kai einu namo ir buna velu, ir tamsu, labai bijau viena eiti, pakvieciu ka nors, kad mane palidetu kas nors, arba begu iki pat namu, zinau kad tu monstru ,manjaku neislis bet vistiek bijau :DD zinau atrodo labai juokingai. Gal galetumet padeti?

Atsakymas:

Sveikute Aleksandra,
Tai neatrodo juokingai, nes tavo nervų sistema yra jautri ir dėl tu jautiesi dabar blogai. Pirmiausia sau pasakyk, kad daugiau tokių filmų nežiūrėsi. Tokie filmai aplamai nieko gero neduoda, tik baimes nerimą, įtampą. geriau žiūrėk linksmas komedijas, melodramas ir t.t. Rinkis žanrą kuris tau labai patinka. Siaubo filmai kuriami tam, kad sudirgintų nervų sistemą ir žmogus žiūrėdamas filmą patiria stiprias emocijas,išsisikiria adrenalinas. O paskui tiesiog net traukia tokius filmus žiūrėti.
O darbar kaip elgtis,net nežinau. Su laiku turėtų viskas pareiti. Stenkis apie tai mažiau galvoti. Ir nevaikščiok tamsoje. Pasiplanuok savo dienotvarkę, kad vakare būtum namuose, arba jei eini pasikviesk draugę, viena neik. Svarbu, kad kuo rečiau jaustum tą baimę, kad ji neįsigalėtų pas tave. Kiekvieną kartą jei pradedi bijoti, stenkis kuo mažiau. Pradėk galvoti apie juokingus, linksmus dalykus. Tada baimė su laiku išnyks.
Su meile,
Renata

Kotryna A.:

Labadiena, gal zinote kaip iveikti baime?, kiek kartu man patinkantis vaikinai su manim norejo pasibuciuoti,as bijodavau nors labai noredavau. kaip iveikti man savo kompleksus? nes iskarto galvoju,o jai taip netycia padarysiu,o gal taip atsitiks ir pns.

Atsakymas:

Sveikute Kotryna,
Baimės įveikinėti nereikia, nes ji dažnai mus aplanko :)) Jei skirsime jėgas kovai su savo baimėmis, tai visi kiti geri dalykau plauks pro šalį. Pirmiausia neužimk galvos bereikalingais svarstymais apie ateitį. Nes visų galimų variantų tikrai nenumatysi. Todėl mintyse geriau galvok apie tai, kad kaip norėtum, kad vyktų. Geriau mąstyk apie situacijas ir įvykius kuriuos norėtum pritraukti į savo gyvenimą. Jei mąstai apie baimę, kad aš bijau, tai ir toliau bijosi. Geriau apie tai net negalvok. Sakei, kad bijodavai su vaikinu pasibučiuoti. Na ir kas, galbūt tu su tuo vaikinu mažai bendravai, gal gerai vienas kito nepažįstate. Svarbu tiesiog gerai pažinti vienas kitą, susidraugauti. Jei jūs vienas apie kitą nieko nežinote, tai jis atrodo tarsi svetimas, nors tau ir labai jis patinka. Kai jis tau taps draugu tada bučinys tiesiog įvyks savaime. Nereikalinga vadovautis visuomenės peršamais standartais, kad jei patinka reikia iš karto bučiuotis.Manau,kad esi puiki ir šauni mergina, kad nepuoli iš karti bučiuotis, turėtum save už tai pagirti. Nesimokyk iš blogų pavyzdžių aplinkui. Tam vaikinui tai tikrai patinka.Juk jokio įdomumo nesukelia mergina, kuri yra lengvai prieinama. Nebūk tokia kaip daugelis, būk savimi ir didžiuokis tuo.
Su meile Renata

Inga:

Laba diena. Nežinau, ar galėsite man padėti, bet pabandysiu. Šiais metais turiu pasirinkti studijas. Niekaip neapsisprendžiu. Esu gabi, pažymiai geri ir, manau, galėčiau įstoti į daugelį vietų nemokamai. Tačiau nežinau, kuri specialybė man labiausiai tiktų pagal charakterį. Man patinka bendrauti su žmonėmis, labai mėgstu kalbėti, rodyti savo išsilavinimą, diskutuoti, tačiau negaliu sakyti, kad man patinka rūpintis žmonėmis ar tiesiogiai spręsti jų problemas.Visai norėčiau kūrybinio darbo, kuriame yra daugiau laisvės nei suvaržymo, tačiau neturiu jokių galimybių pasirinkti menus. Kaip turėčiau suprasti, kad būtent ta , o ne kita specialybė mano pašaukimas? O galbūt, jei nepajaučiau to iki šiol, man nėra šansų tai suprasti ir belieka rinktis perspektyviausią? Ačiū už atsakymą

Atsakymas:

Sveikute Inga,
Daugeliui žmonių sunku suprasti kokia veikla jie nori užsiimti. Tie kurie aiškiai žino, jie gali būti labai laimingi, aišku jei dirba pagal savo pašaukimą. Norėdama suprasti, kas tau tinka turi klausyti širdies, o ne proto. Protas skaitina pasirinkti prestižinę, perspektyvią specialybę. Bet nuo to bus tik sunkumai, o ne malonus gyvenimas. Paklausyk savo intuicijos, kuri veikla tau maloni, kas tau teikia džiaugsmo. Nuolat pabandyk pasimatuoti skirtingas profesijas mintyse. Ir bandyk pajausti kokius tau sukelia jausmus. Jei įsivaizduodama profesiją nejauti malonaus virpuliuko, energijos bangos, o tik šaltą proto balsą, kad tai perspektyvu ir t.t. Tai tokios specialybės nesirink.
Ir pasirinkusi specialybę, jei pamatysi, kad tau tai nepatinka, nebijok keisti. Juk tu į šią žemę atėjai, kad būtum laiminga, kad jaustum džiaugsmą, o dirbdama nemėgstamą darbą nesijausi laiminga. Jei sakei, tau patinka menai, tai ir puiku, ieškok galimybių ten studijuoti. Jei tai tavo pašaukimas, tos galimybės tikrai atsiras.
Pavyzdžiui aš turiu keletą specialybių, bet nei pagal vieną iš jų nedibu. Nes tai nėra mano pašaukimas. Tačiau rinkdmasi aš to nesupratau.Nes negalvojau,kad turiu didžiulę pasirinkimo laisvę.
Linkiu kuo didesnės sėmės ir atmink, kad mes visi dažnai klystame. Todėl svarbu nebijoti suklsyti ir suprasti, kad suklydai. O ne bandyti įrodyti sau, kad viskas čia gerai.
Su meile Renata

greta:

sveiki :)
noreciau jusu patarimo.. pastaruoju metu esu pakankamai isitempusi, turiu begale darbu, bet su tuo viskas tvarkoj. Problema tame, kad jauciu, kad nieko nebegaliu/nebenoriu daryti. Bijau paluzti, nes kuo toliau, tuo labiau dingsta nuotaika. Nors ir nesijuokiu daug ir nesisypsau pastaruoju metu, bet ir neverkiu (aciu dievui), nors kartais ir noreciau issiverkt, nes zinau kad padeda. Normalu, kad man norisi atsidurti visiskam 'dugne' kad suprasti ko noriu gyvenime ir panasiai? nes vis dazniau pagaunu save galvojant 'kas butu jeigu butu' ir panasiai. Ar tai praeis ar reikia kazkaip su tuo 'kovoti'?
Aciu is anksto!

Atsakymas:

Sveikute Greta,
Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jei norisi išsiverkti, tai ir verk, juk nieko tame blogo nėra. manau turėtų šiek tiek palengvėti. O dabar kovoti tai su niekuo nereikia, nes kova nieko nepasieksi. Tiesiog reikia leisti sau daugiau atsipalaiduoti. Atsimink, kas tau labiausiai patinka. Gal paklausyk mėgstamos muzikos, pavaikščiok po mišką ir t.t. Daryk kas tau suteikia gerų emocijų. O kad suprastum, ko nori gyvenime reikia ieškoti ne dugno, o naujų galimybių. Daugiau apsidairyk aplink, gal ką siūlo draugai artimieji,niekada neskubėk atsakyti. taip pat dėl darbo, galbūt jis tau nepatinka, gal jis tave sekina. Taigi patarčiau, nuolat mąstyti kokį darbą norėtum dirbti, tiesiog "matuokis darbus", įsivaizduok kaip jaustumeisi dirbdama vieną ar kitą darbą. Kai suprasi kuo nori užsiimti tada pradėk ieškoti naujo darbo, kuris atitiktų tavo norus. Ir atsimink, kad kiekvieną dieną ieškok tik teigiamų dalykų. Kreipk dėmesį į tai kas tave džiugina.O kas liūdina apie tai net nesvarstyk. ir liūdesys pasitrauks iš tavo gyvenimo.
Linkiu daug laimingų gyvenimo akimirkų. Gyvenimas nuostabus, tik žingsniuok per jį su džiaugsmu ir jis šypsosis tau. Kokias emocijas spinduliuoji iš vidaus tą ir gaunio atgal.
Su meile Renata

Dominyka:

Sveika,Renata.Turiu dideli kompleksa,kuris man trugdo jaustis laimingai,nes kiekviena sekunde apie tai galvoju.Reikalas tas,kad atrodau daug jaunesne nei esu,man 23,o atrodau 19,kartais zmones tai pasako,taip dar labiau padidinantys mano nepilnavertiskumo jausma.Turiu 1,7 metu dukryte,vyra,savo namus,savu pinigu,bet negaliu jaustis suaugusi,nes aplinkiniu nuomone ir replikos,jau "uzvalde" mane.Siaip nesielgiu vaikiskai,esu isaukleta,moku bendraut,taciau nesijauciu pilaverte.Darausi rysku makiaza,be jo isvis 16 atrodau.Zinau,kad po 20 metu,noresiu atrodyt taip kaip dabar,bet siuo meru,jauciuosi blgai.Prasau padeti man susigyventi su tuo,noriu i tai nekreipti demesio,ismkti myleti save.Labai aciu uz atsakyma :)

Atsakymas:

Sveikute Dominyka,
Daugelis merginų tau pavydėtų tokios galimybės atrodyti jauniau. Tačiau aš suprantu ir tave. Vienas iš svarbiausių dalykų ką turėtum suprasti, kad aplinkiniams niekda neįtiksi. Jei atrodytum vyresnė, tada žmonės sakytytų "oi tau tik 23 metai, o aš tau duočiau 30". Kad ir kaip bebūtų keista žmonės dažnai nelinkę vieni kitus pagirti. Daugelis žmonių pasakydami kažką menkesnio apie kitą žmogų, jaučiasi geriau. Jei žmogus viduje nesijaučia kažko vertas, tai sumenkinadamas kitą, taip didina savo vertę. Todėl išmok negirdėti aplinkinių žmonių nuomonių, nes tau jos nereikalingos. Dažniausiai ir prasideda visos problemos, kai kreipiame dėmesį į aplinkinių nuomonę. Todėl gali niekam visiškai nesakyti savo metų, tiesiog jei kas nors paklausia, pajuokauti, kad esi nepilnametė :) ar dar ką nors. Tada niekas begalės tau replikluoti, nes nežinos tavo metų.
Dar vienas dalykas, kad tavo viduje reikia pakeisti kai kuriuos dalykus. Galbūt augdama girdėjai, iš tėvų ar kitų artimų žmonių, kad nesi tokia gabi, sumani kaip kiti žmonės. Kad kiti daug geriau sugeba. Ir tada susiformavo toks kompleksas, kad negali jaustis puikiai, o išvaizda čia tik nekaltai apkaltinta:)
Todėl patarčiau išvaizdą kuriam laikui pamiršti, o ugdyti savimi pasitikėjimą. Surašyk visus savo pasiekimus, kas tau pasisekė, ko per gyvenimą pasiekei. Aš visiems rekomenduoju rašyti "Sėkmės žurnalą". Kiekvieną vakarą surašyk penkis dalykus, kurie tau pavyko tą dieną. Tai labai padeda, nes pamatai, kokia sumani, gabi esi. Surašyk savo geras charakterio savybes. Kiekvieną dieną prie veidrodžio pasidžiauk, kad atrodai puikiai, pagirk save. Tavo vyras turbūt jaučiasi labai laimingas, kad turi tokią jauną žmoną. Turbūt jam nepatiktų, kad atrodytum už jį vyresnė :) Darykis makiažą koks tau tinka, nesendink savęs. Nusipirk gražių, ryškių drabužių, kad sau atrodytum pukiai. Mėgaukis gyvenimu ir atsimink, kad į aplinkinių pastabas ar nuomonę visiškai negali kreipti dėmesio, nes ten dažnai kalba pavydas ir visi kiti neigiami dalykai. Ir keliauk per gyvenimą aukštai iškelta galva, nes tokia išvaizda yra Dievo dovana tau, tai brangink tą dovaną ir saugok.
Su meile,
Renata

Asta:

Sveiki :) turiu problemėle..nežinau net kaip įvardyti.. kažkaip baisiuosi savo charakteriu tam tikrais atvėjais.. šiaip neneigsiu man atrodo, kad viskas su manimi gera i- esu bendraujaunti, draugiška, rūpestinga ir pan, bet tie žmonės, kurie mane artimai pažįsta (tėvai, draugas) man teigia, kad aš tiesiog nepakenčiama (aišku, švelnesniais žodžiais).. aš žjnau bent jau ką darau ne taip.. t.y būnu irzli, kabinėjuosi prie niekų, nevertinu to, ką turiu... ir atrodo stengiuosi tai keisti iš visų jėgu, bet tai trunka tik max pora mėnesių ;/.. o tada jau atrodo kad turiu reikalauti daugiau ir tampu bjauri tikrąja to žodžio prasme.. ką daryti? kaip pasikeisti? kaip pagerinti savo ir man brangių žmonių gyvenimo kokybę? Iš karto dėkoju :)

Atsakymas:

Sveikute Asta,
Aš tikrai manau, kad esi nuostabi mergina ir tas tavo charakteris tikrai nėra kažkoks baisus. Jeigu jis toks būtų, tai tikrai neužduotum čia klausimi, neieškotum atsakymų, o tiesiog nekreiptum dėmesio į savo bjaurų būdą. Kiekvienas iš mūsų turi gražiąją charakterio pusę ir tamsiąją. Mes būname ir linksmi, paslaugūs, taip pat būname pikti irzlūs.
Kaip minėjai, kad stengiesi iš visų jėgų save pakeisti. Labai puiku, kad stengiesi, tačiau kuo smarkiau nori, kad elgtumeisi kitaip, kuo labiau save spaudi, gauni visiškai priešingą rezultatą. Todėl turi elgtis laisvai, keisti save po mažą kruopelytę savęs labai nespausdama.
Taigi mano patarimai būtų tokie, kai pasijunti pikta, įsitempusi, stenkis kuo mažiau bendrauti. Paklausyk muzikos, paskaityk knygą kol nuotaika pasitaisys. Mažiau bendraudama neturėsi kaip įžeisti sau brangių žmonių. Jei jauti, kad tuoj pasakysi ką nors negero, bėk kuo toliau ir stenkis susivaldyti. Taip pat gali situaciją pakeisti stengamasi daandyk daugiau imti, o ne duoti. Pabandyk per dieną bent po vieną kartą padaryti ką nors dėl artimų žmonių jiems neprašant.
Dar rekomenduoju, atsisėsti ir būtinai raštu padaryti tokį pratimą: surašyk priežastis dėl ko tu pradedi blogai elgtis, tada paanlizuok kokie įsitikinimai slypi už tų priežasčių. Galbūt galvojoji, kad "teisinga yra reikalauti iš kitų žmonių", gal taip nori paisrodyti svarbi ir t.t. Paanalizuok viską raštu ir pamatysi, kai suprasi elgesio priežastis bus lengviau pakeisti savo elgesį.
Taip pat ieškok aplink save tik gerų, teigiamų dalykų, džiaukis kiekviena diena, kiekvienu draugo pasakytu geru žodžiu, pražydusia gele. Kuo daugiau teigiamų jausmų jausi, tuo blogos emocijos greičiau pasitrauks.
Linkiu kuo didesnės sėkmės ir laimės tavo gyvenime!
Su meile,
Renata

 

 

Sprendimas: UAB Interprekyba
© 2013 Grozioklubas.lt.