Tapkime Facebook draugėmis!
Pažadame konkursus, naudingus grožio ir mados patarimus, stiliaus idėjas ;)
Titulinis Klausk specialisto Renata Rimkevičienė

Renata Rimkevičienė

Renata Rimkevičienė

Gyvenimo būdo vadybininkė, asmeninio tobulėjimo trenerė

Aprašymas

Vytauto Didžiojo Universitete esu baigusi viešojo administravimo magistro studijas. Dešimt metų analizuoju žmogaus psichologiją, pozityvų, mastymą, koučingą. Taip pat Vytauto Didžiojo Universitete esu išklausiusi psichologijos kursą. Nuo 2009 metų studijuoju NLP (Nerolingvistinis Programavimas). Tai technika, kuri padeda žmonėms savo gyvenime siekti kūrybiškumo, išlaisvinti intuiciją, lengviau bendrauti, bei suprasti save ir aplinkinius.

Londone išklausyti kursai :

>EFT (Emotional Freedom Techniques) – Emocinės laisvės kursai.

>DHE (Design Human Engineering) -Asmenybinių resursų dizainas.

Konsultuoju asmeninio tobulėjimo, tikslų siekimo, lyderystės, efektyvaus bendravimo, laiko valdymo temomis.

Svetainė: http://esulaiminga.lt/

Grozioklubas.lt pastaba: Renata pakeitė specialistę Simoną

Dalintis:
  • Jūsų vardas*
  • Klausimas*
  • Nuotrauka
  • El. paštas

Klausimai

Natalija:

Labas, Renata ;) Nezinau net kaip ir logiskai pasakyti, bet as turiu tikrai gera talenta dainuoti, taciau, manau, kad niekada netapsiu tuo kuo noreciau buti( daininke). As nalankiau jokiu muzikos mokyklu, tik grojima gitara ir sokius, ir labai gailiuosi, kad nepasirinkau muzikos. Noreciau sieti savo gyvenima su dainavimu, tik nezinau ar ne pervelu jau, man 20 metu .

Atsakymas:

Sveika Natalija,

Kaip gali būti per vėlu siekti savo svajonės. Savo svajonių reikia siekti visą savo gyvenimą, o ne galvoti ar per vėlu ar ne. Juk praeis dar dešimt metų ir tada galvosi, kodėl aš nieko nedariau, kad turėčiau galimybę dainuoti. O dvidešimt metų yra tik gyvenimo pradžia, apie tai, kad per vėlu negali būti nei kalbos. Todėl linkiu, kad kelias iki tavo svajonės būtų tiesus ir platus.
Su meile,
Renata

Svečias:

Laba diena, labai anksti pradėjau nešioti liemenukus ir dažnai keisdavau į didesni ( atiduodavo arba pusesėrė arba teta ir pnš. ) Dabar vaikštau su dideliais įpakėtintais ( (push-up) ar kaip čia paaiškint ) liemenukais. Noriu nešioti savo dydžiu. Be push-up . Bet kaip aš atrodysiu, ateisiu kita diena į mokykla , be krūtinės, nors anksčiau buvo didelė. Pradės merginos apkalbinėt ir išvis visi.... ;/

Atsakymas:

Sveikute,
Na tavo atveju yra tik du keliai arba vaikščioti toliau su padidintu liemenuku, bet tiesa vistiek galų gale kada nors paaiškės. Arba tiesiog nueiti su savo dydžio liemenuku. Na ir kodėl reikia slėpti savo krūtinės dydį? Juk ne nuo krūtinės dydžio priklauso sėkmė ir laimė gyvenime. Tik tau pačiai spręsti kurį variantą pasirinkti. Tik mano nuomone, kad krūtinės dydis rūpi tik tau, o ne tavo draugėms.
Su meile,
Renata

Eglė:

Sveiki. Esu 23 metų mergina, nesenai baigusi studijas, šiuo metu ieškau darbo, tačiau jau greitai pulsiu į neviltį. Nuo rugsėjo mėnesio priaugau 10kg, nebepasitikiu savimi, nebepadarau darbų iki galo, iš draugų rato liko tik vos keli, nes apsileidau, tynfiu aktyviai užsiimti įdomia veikla. Dabar pradėjau sportuoti, bent kažkiek padeda ir reguliuoju mitybą. Kaip vėl pasitikėti savimi? Kaip vėl noriai bendrauti, užsiimti įdomia veikla, nors darbo paieškos liūdnos? Ačiū už atsakymą.

Atsakymas:

Sveikute Egle,

Esi jauna šauni mergina, tai negi sunkios darbo paieškos galėjo sugriauti tau gyvenimą, kad netekai draugų. Esi sveika, tai kodėl turėtum pulti į neviltį? Su tokia nuotaika nei darbo susirasi, nei draugų turėsi. Juk niekas nenori bendrauti su liūdnais, gyvenimu nepatenkintais žmonėmis. Todėl tiesiog imk ir pradėk veikti. Tavo kilogramai čia visai nevaidina jokio vaidmens, tai tu pati sugalvoji pasiteisinimų ir priežasčių. Todėl, kai pradėsi mylėti gyvenimą, džiaugtis kiekviena diena, susirasi ir darbą ir draugus. Atsimink, kad mūsų gyvenimas, yra mūsų vidinio pasaulio veidrodis, todėl jei nesiseka išorėje reikia keistis iš vidaus.
Sėkmės!
Renta

Asta:

Man 40 metu, gyvenu su zmogumi apie 5 metus ir pastebejau kad tapau apsileidust daugiau galvoju apie ji nei apie save. Jis pradejo mane zeminti, bauginti kad isis is namu...ir pan., Nors turiu pati kur gyventi jauciu didele baime likti viena. Nezinau kaip su tuo susitvarkyti ar kenteti ir bandyti santyskius keisti, jko poziuri i mane ar "spjautui" ir oseinti gyventi atskirai isbraukus tuos metus.

Atsakymas:

Miela Asta,
gyvenime visada sprendimus reikia priimti patiems, kad ir kaip sunku taip bebūtų. Jūs pati turite nuspręsti ar išeiti ar pasilikti. Tik norėčiau jums pasakyti, kad mes turime jaustis laimingais žmonėmis, ir niekas neturi teisės versti mus kentėti. Kad ir kas bebūtų nepamirškite savęs, savo interesų.
Su meile,
Renata

Teodora:

Sveika, Renata. Jau beveik mėnesį stipriai kankinuosi. Esu pati labai nustebinta savo reakcija ir netikėtais jausmais. O yra taip. Prieš vienerius metus "paleidau" savo vaikiną, su kuriuo draugavome beveik du metus. Mus skyrė nemažas atstumas, retai matydavomės, sms žinutėmis nuolat bendrauti buvo tikras nuovargis, pokalbius paįvairindavome skambučiais vienas kitam. Buvome tikrai nemažai sukūrę: stiprų ryšį, nuostabius atsiminimus (kelionės, nuotykiai, mielos smulkmenos, nuotraukos), "svaigdavome" ir apie šeimyninę ateitį kartu, nors buvome (ir tebeesame) dar paaugliai (dabar man 18, jam - 20m.)... Deja, draugystės pabaigoje aš pati pradėjau neberodyti iniciatyvos bendravime per atstumą, draugas ėmė nerimauti dėl manęs, mėgino dar "pakūrenti" jausmus, o jis tikrai mylėjo mane... Negaliu pasakyti jau, kaip buvo tiksliai tuomet, bet net pradėjau abejoti savo jausmais jam, galvojau, o koks būtų gyvenimas be jo, o gal jis ne man skirtas žmogus, tad vis labiau jį ignoravau ir galų gale nutariau ištarti lemiamą frazę "likime draugais". Taip ir likome nuo tada draugais, išsiskyrėme be jokių audrų. Pasakiau, jei mums yra lemta, ateityje būsime vėl kartu, bet dabar esame per jauni... Bet ir po visa to jis vistiek, neįkirėdamas arba netiesiogiai vis šiek tiek mėgindavo palenkti į savo pusę ar parodyti šiltesnius jausmus, o aš, netgi būdami tik draugai, stengdavausi atstumti, rodyti šaltumą, kad suprastų, jog nieko nebus. Kartais erzindama jam sakydavau "kai susirasi panelę, būtinai supažindink" ir net manydama tada, kaip būtų įdomu (nors giliai širdyje pasipūtėliškai vistiek tikėjau, kad už mane geresnės neras), negalvojau, kad tai bus taip beprotiškai sunku... Na ir štai, praėjo metai nuo mūsų išsiskyrimo (tačiau tolimesnio bendravimo netrūko) ir esant nuomonei, kad jis man beveik nerūpi, kaip šlapio skuduro smūgis atėjo žinia, kad jis turi naują merginą... Pradžioj tiesiog nepatikėjau, o vėliau vis labiau žvelgiau į skaudžią realybę, kad galbūt mes niekada nebūsime kartu, kad jis puoselėja jausmus kitai merginai... Tarsi grįžo, kažkur trumpam išėjęs jausmas, kad vis dar jaučiu aš jam tą prisirišimą ir meilę... Dabar negaliu pagalvoti apie jį su kita mergina, kai esame šitiek kartu patyrę, po metų šaltumo ir vėl su kupina jausmų širdimi pažvelgiu į visus jo laiškus... Labiausiai negaliu patikėti savimi, savo vaikišku užsispyrimu, vedžiojimu už nosies ir atsibudimu tik tada, kaip galutinai jį praradau. Svarbiausia, neužmiegu su mintimis, kaip jį susigrąžinti. Dar prie visa to, jis rodosi esą laimingas, pasakoja, man, kaip jie praleidžia laiką ir pan. Atsiprašau, kad ne viską sklandžiai Jums išdėsčiau, tiesiog noriu pasakyti, kaip viskas sukasi prieš mane ir ką daryti, ar susitaikyti su ta mintimi, ar galima mėginti jį susigrąžinti?... Ačiū.

Atsakymas:

Sveika Teodora,

Dėkoju, kad taip aiškiai ir plačiai aprašei tau sunkią situaciją. Aš suprantu tavo jausmus ir vidines abejones. Mano atsakymas būtų labai trumpas. Jei tik mažiausias noras yra tau jį susigrąžinti, tai būtinai taip ir padaryk. Dėk visas pastangas, kol galėsi pasakyti, kad viską dėl to padarei. Nes jei pasielgsi kitaip, yra galimybė, kad visą gyvenimą gailėsiesi, kad neišdrįsai pabandyti jo susigrąžinti. Nesvarbu kaip ir kas sukasi prieš tave ar dar kitaip, svarbu tavo pastangos. Geriau atvirai pakalbėk su savo draugu, papasakok jam viską.
Linkiu didelės sėkmės ir žinok gyvenime visada laimi tik drąsūs!
Su meile,
Renata

Su

Jolanta Aliukonienė:

Kaip išsiugdyti valę

Atsakymas:

Svaika Jolanta,

Mes visi turime valią, tik vieni jos turi daugiau, kiti mažiau. Išsiugdyti valią yra labai abstraktu. Nes mes galime išsiugdyti valią, pavyzdžiui sportuoti, arba anksti keltis. Jei norime sportuoti, tačiau dažnai užpuola tinginys, geriausia tai pradėti daryti po mažą žingsnelį. Ir labai svarbu, kad sportas asocijuotųsi su malonumu. Ar tai gera muzika, ar gera kompanija. Kaip jau minėjau kiekvieną atskirą įprotį mes turime ugdyti atskirai. Neįmanoma tiesiog vieną dieną pradėti elgtis kitaip. Mes negalime atsibusti vieną rytą su kitais įpročiais. Todėl savęs ugdymas yra ilgas ir visą gyvenimą trunkantis procesas.
Su meile,
Renata

Svečias:

Laba diena, gal galėtumėt man padėti. Esu labai nervinga,dėl smulkmenu užpykstu ir prisakau labai negražiu dalyku. Norėčiau labai pasikeisti.

Atsakymas:

Svekute,
Deja žmogui gali padėti tik jis pats. Todėl tavo nervingumo niekas nesumažins tik tu pati. Aš tegaliu duoti keletą patarimų. Tiesiog stebėk save, dėl kokių priežasčių kyla tavo pyktis. Vėliau mokykis suvaldyti savo pyktį. Kai supyksti nieko nesakyk , kad ir kaip norėtum. Vėliau apmąsčiusi gali pasakyti. Jei labo nori pasikeisti tai pasikeisti, bet turi pati dėti pastangas.
Su meile,
Renata

Lina:

Sveika Renata, esu jauna mergina 25 metu, atrodo gyvenime sekasi neblogai, taciau apmastant kai kuriuos dalykus atrodo problemos neisvengiamos ir niekaip nesuprantu ar tai problemos su manimi pacia ar tas problemas aplinkiniai, man artimi zmones, o gal as pati nemoku bendrauti ir issakyti ko noriu. Studijavau kolegijoje, supratau, kad tai ka studijavau specialybe visai ne man, meciau studijas, dirbu paprasta darba, ir tikrai ne svajoniu darba...kuriame kazka pasiekti ar padaryti karjera nera jokiu sansu. Artimieji spaudzia, kad pabaigciau studijas, nes ne tiek daug ir liko, taciau motyvacijos baigti tai vien del popieriuko nera jokio noro. Zinau, kad dauguma taip ir daro, studijuoja, baigia studijas vien del to, kad kazka baigti. O as noriu studijuoti ir dirbti tai kas man patinka. Visada svajoju dirbti darba susijusi su mada, groziu, esu baigusi visazo kursus, ir as tikrai žinau, kad tai ta sritis, kurioje tikrai labai noreciau dirbti toliau mokytis, tobuleti, taciau tai pakankamai siauria sritis musu lietuvos rinkoje, del darbo tai pradziai galiu ir noriu dirbti kokioj parduotuveje pardaveja konsultante, taciau sulaukus skambucio ar nuejus i darbo pokalbi visada isgirstu ta pati, jeigu priimsime paskambinsime. O noro dirbti pas mane tikrai daug yra, yra noras tobuleti vis kazka ismokti naujo, domiuosi uzsienio sios srities naujovemis ir vis pastebiu ko pas mus lietuvoje da nera, ideju daug, taciau visiems reikia zmogaus su patirtimi o ne nauju ideju...kartais nesuprantu ar as pati susidarau sau kazkokias problemas, kad nieko neugebu susirasti bent paprasta darba panasioje srityje, kad bent galeciau uz kazko uzsikabinti, ar tai kartais artimieji su kuriais pasisneku apie sudijas ir tolimesni mano gyvenima buna tiesiog uzslopina ta norą kažką ir bedaryti, nes spaudimas tikrai nemazas, o as tiesiog noriu daryti tai kas man artima sirdziai...gal galite ka patarti? Kaip elgtis toliau?

Atsakymas:

Sveikute Lina,
Labai džiaugiuosi, kad ieškai, trokšti gyvenime veikti tai kas tau patinka. Tu eini visiškai teisingu keliu, ir neleisk kad aplinkiniai tau patarinėtų, nes jie tikrai nežino tavo norų, siekių, jie pataria remdamiesi savo asmenine patirtimi. Visada, kai žmogus tau patarinėja, pasidomėk kokių jisai asmeninių pergalių yra pasiekęs. Dažnai žmonės, kurie nieko gyvenime nenuveikė tik ir šneka, kaip viskas blogai, nieko pasiekti neįmanoma, o pats dėl savo svajonių nieko nedaro. Neleisk, kad tokie žmonės vogtų tavo svajones.
Ir mokytis tik dėl popieriuko tikrai neverta. Pas mus yra klaidingi stereotipai, klaidingos nuostatos, kad būtinai reikia turėti diplomą. Bet diplomas laimės nesuteikia. Jei jis reikalingas, tam kad dirbtum savo svajonių darbą, tai žinoma be jo negali apseiti. Pavyzdžiui, žmogus svajoja būti gydytoju ar advokatu, tai be diplomo jis negalės dirbti tokio darbo.
Rašei, kad esi baigusi visažo kursus, tai kodėl ieškai darbo parduotuvėje konsultante? Juk ten stovėsi visą dieną ir netobulinsi savo įgūdžių. Pereik visus grožio salonus, pradžioje pasisiūlyk kad ir nemokamai padirbėti.
Ir labai klysti, kad reikia žmonių su patirtimi, o ne su naujomis idėjomis. Kas iš tos patirties jei ji netobulinama, ji labai greitai pasensta. Todėl ieškodama darbo susirašyk vietas, kuriose norėtum dirbti. Susirašyk kaip įsivaizduoji save po penkerių, dešimties metų. Kur dirbi, ką veiki? Viską smulkiai aprašyk.Tada pamatysi, kad tavo svajonės pradės pildytis.
Žinok visi žmonės, kurie pradeda eiti savo keliu jaučia aplinkinių spaudimą, tai to visai nebijok. Kuo daugiau žmonių tau sakys, kad elgiesi netinkamai, tai žinok tuo geriau, nes sieki savo tikslų.
Drąsiai eik gyvenimo, keliu nebijok ir nieko neklausyk ir tau tikrai pavyks. Aišku bus ir sunkių dienų, nusivylimų, bet tu stipri atsikelsi ir esi toliau.
Didžiausios sėkmės!
Renata

?:

Noriu paklausti ka daryti kad vaikinai nežiūrėtų į intymias vietas?Ir nečiupinėtų?

Atsakymas:

Tiesiog su tokiais vaikinais visai nereikia bendrauti. Kiekviena save gerbianti mergina nuo tokių vaikinų turėti bėgti kuo toliau, nes jie taip elgdamiesi savo elgesiu žemina merginą.
Su meile,
Renata

Inga:

Klausimas ka daryti kad nebūčiau tyli nepasitikinti mat esu flegmatikė? Kaip turėčiau pasikeisti kad tokia nebūčiau?

Atsakymas:

Sveika Inga,
Pirmiausia reikia išmokti save priimti ir pamilti tokią kokia esi. Juk dirbtinai save keisdama ir "laužydama" tikrai nebūsi laimingesnė. Yra visokių žmonių ir visokių reikia, juk negali visi būti vienodi, vieni yra lėtesni, kiti greitesni. Todėl ir būk lėta, rami, o kas čia blogo? Svarbiausia išmokti būti laimingai!
Dėl pasitikėjimo savimi paskaityk mano ankščiau parašytus atsakymus, ten tikrai nemažai patarimų yra.
Su meile,
Renata

Inga:

Noriu paklausti kaip nebūti nervingai?

Atsakymas:

Sveikute Inga,
Pasidomėk meditacija joga. Daugiau laiko skirk sau. Yra nemažai meditacijos klubų ir visokių centrų, kuriuose mokoma pajausti vidinę ramybę. Planuok savo dienotvarkę.
Ir atsimink, kad neverta jaudintis dėl smulkmenų, o viskas ir dažniausiai susideda iš smulkmenų :)
Su meile,
Renata

dovile:

sveiki aciu uz atsakyma. Su mama snekejau . Su vaikinu issiskyrem dabar man yra labai skaudu as zinojau kad atstumas mus iskirs nors mes abu labai stengemes . As nemoku apsakyti to skausmo viduje su juo daugiau nei metai kartu mes visus ateities planus planavom jam atrodo neskaudu issikirti buvo bet sirdis neleidzia taip manyti sirdis sako kad susitaikysim bet protas ne . Nes jis dar ta ryta rase kad amzinai mane myles o vakare viskas baigta . Jis sake nori myleti o ne kenteti meile negali buti per telefona ir t.t bet as manau kad jis verkia ir mane myli kad susitaikysim . Bet zinutes rodo visai ka kita . Mama sako ir susitaikysit ji visus planus zinojau net leido man su juo gyventi kai man bus 16 nes ji jy taipat myli kaip sunu ir as nebezinau ka daryti tiketis sugryzti jo pas mane . Kai anksciau buvom susipyke tai jau labai smarkiai turejau istrintivjo numeri ir visa kita jis to prase bet ta pacia diena susitaikem jis sake daugiause be tawes buciau isrweres tik dvi savaites . Man buvo nervai apemee . Taip jis labai smarkiai susinervina nes jam teko daug labai ka patirti . Prasau patarkit ka daryti tiketis susitaikymo ar ne ? As nenoriu kenteti taip smarkiai nea jau buvau ciena karta patyrus sykart sita meile tikrai tikra . As ji labai myliu ir nenoriu be jotetistas gyventi nenoriu kenre

Ačiū už klausimą, specialistas atsakys, kaip galėdamas greičiau!

Laima:

Laba ryta, gal ka patartumete kaip sumazinti pilvo nukarima po gimdymo? Aciu uz atsakyma

Atsakymas:

Sveikute Laima,
Parašyk šitą klausimą sveikatingumo treneriui. Nes aš nežinau :)))
Su meile,
Renata

Aiste:

Sveiki, manau turiu problema. Nuolat save analizuoju ir pastebejau kad kai esu laiminga negaliu produktyviai mokytis ir dirbti. Mano asmeninis gyvenimas klostosi puikiai, as patenkinta savo isvaizda, esu uzmezgusi prasmingus santykius, turiu artimu draugu. Taciau , manau kad del mano laimes nukencia mano karjera. Anksciau nebuvau tokia laiminga ir darbas man sekesi kuo puikiausiai. Nesuprantu kodel taip yra. O gal as tiesiog bijau buti laiminga ?

Atsakymas:

Sveikute Aiste,
Gali būti, kad skiri daug laiko kitiems dalykams, o ne darbui. Kaip rašei, kad ankščiau buvai nelaiminga tuomet darbas sekėsi geriau. Gal tada skyrei daugiau savo laiko, todėl ir rezultatai buvo geresni. O gal tau nepatinka tavo darbas, tuomet paieškok tokio kuris patiktų, kuris teiktų tau džiaugsmą. Ir viskas bus gerai.
Su meile,
Renata

Milda:

Sveika, Renata :) Skaiciau nemazai tavo atsakymu, kituose atradau save, taciau noreciau tavo nuomones apie mano problema, kuri, mano manymu trugdo man jaustis pilnaverciu zmogumi. Man 20 metu, tuoj bus 21 ir as niekada neturejau vaikino, niekada nepatyriau pirmojo bucinio o ka jau kalbeti apie lytini gyvenima. Visos drauges turi/turejo vaikinus todel jauciuosi balta varna. Ne todel, kad jos turi, o as ne, o todel jog jauciuosi blogai nes NETUREJAU tokios patirties, man tai atrodo nenormalu. Nesu baisi, nesu ir grazuole, zinoma, kompleksuoju del savo isvaizdos, Budavo dienu kai gedydavausi iseiti i lauka, nes atrodydavo, jog visi mane stebi. Niekas nera pasakes, kad esu baisi, priesingai daznai girdziu, kad esu simpatiska, taciau tai manes neguodzia, ypatingai isgirdus komplimenta net susinervinu ir manau, kad zmogus arba mane guodzia arba saiposi sakydamas, jog esu grazi. Aisku pasitikejimo savimi neturiu, bet keista, nes siaip esu bendraujanti ir laisvai bendrauju su zmonemis ( o juk dazniausiai nepasitikintys savimi zmones buna uzdari), man lengva uzmegsti pazinti, daznai juokauju ir juokiuosi nors ir kompleksuoju del savo sypsenos. Na ir gryztant prie meiles temos- kandidatu buvo, nesakau, jog ne. Taciau, kad ir kaip man patikdavo vaikinas as vaidindavau, jog jis man kaip draugas, nezinau kodel. Po to save grauzdavau taciau visada taip budavo. Man baisu jog vaikinas gali juoktis, kad as dar neturejau vaikino. Artimi draugai sako jog paziureje i mane is sono galima susidaryti ispudi, jog esu drasi, moku elgtis su vaikinais, todel kai pasakiau savo problemas dauguma nustebo ir sake jog niekada nebutu pagalvoje. Galbut as gyvenu du gyvenimus? Atrodo nesistengiu apsimesti kuo nesu, taciau taip iseina, jog esu susidvejinus asmenybe. Kitu akyse as drasi mergina, kuri savim pasitiki, nors sirdyje esu labai drovi ir kompleksuojanti praktiskai del visko. Kuo toliau, tuo labiau mane tai smaugia. Renata, labai prasau patarimo.

Atsakymas:

Sveika Milda,
Nesi tu jokia susidvejinusi asmenybė. Daugelis žmonių viduje jaučiasi nepasitikintys savimi. Pirmiausia dėl to, kad neturėjai vaiko turėtum džiaugtis, o ne graužtis. Ir turėtum tuo didžiuotis. Jei manai, kad lytinis gyvenimas su daug vaikinų yra privalumas, tai labai klysti. Tai yra mūsų visuomenės kvaili ir neteisingi stereotipai. Internete paieškok informacijos apie "telegoniją", tai yra moksliškai įrodytas faktas. Tada manau, suprasi kodėl aš taip kalbu. Ateis laikas, kai sutiksi savo širdžiai artimą žmogų. ir jis tikrai tave vertins ir gerbs už tai, kad nebūsi savęs išbarsčiusi ir išdalinusi kitiems. Tu jam būsi tikra brangenybė. Ir vaikinas, kuris tave vertina ir myli tikrai nesijuoks iš to, kad neturi vaikino, i tave dar labiau gerbs.
O dėl savo išvaizdos, tai atsimink, kad turi priimti save tokia kokia esi .Pažiūrėk į veidrodį, ar tau trūksta ko nors, ar neturi akių, nosies. Manau, kad viską turi. O mūsų visų žmonių bruožai yra skirtingi ir kas gali pasakyti kokie bruožai gražūs, o kokie ne. Todėl negražių žmonių nėra. Atsistok prieš veidrodį ir garsiai sau pasakyk kaip save myli, pagirk savo akis, nosį, plaukus. Kiekvieną dieną sakys sau ką nors gražaus. Pamatysi kaip pradėsi save labiau mylėti. Mokykis priimti komplimentus. Jie kaip dovana, o juk dovanas mes priimame.
Išmok labiau mylėti save ir pasitikėjimas sugrįš pas tave. Jei kartais norisi būti kukliai, ar patylėti tai elkis kaip tau norisi, nevers savęs vaidinti pasitikinčios. Juk svarbiausia kaip viduje jautiesi.
Su meile,
Renata

dovile:

Sveiki as esu didelej nevilty nsu laiminga namie problemos barniai sauksmai ant manes vien del to kad mamai nera nuotaikos . Dar isikrausteme su vaikinu metus laiko draugaujam ir zadam taipvis susipykstam visa gyvenima but kartu bet dabar nesusitinkam nes sunku susipykstam issiaiskinam kad abu norim but kartu dar as nesu grazi spuogu yra ir taip sunku atrodo viena diena neatlaikysiu nekieda nebusiu laiminga .

Atsakymas:

Sveika Dovile,
Na net nežinau nuo ko tau pradėti patarinėti. Niekada nuo savo problemų mes nepabėgsime, jas reikia spręsti. Galbūt mama šaukia ne vien tik dėl to, kad jai nėra nuotaikos, galbūt yra ir kitokių dalykų, kurių nepasakei. Manau turėtum su mama atvirai ir ramiai pasikalbėti. Vaikinų gyvenime gali būti daug, o mama yra tik viena. Todėl mes turime branginti savo tėvus.
O dėl vaikino, turėt ramiai apsvarstyti visas jo savybes, ar jis tikrai gyvenime bus tavo antra pusė, ar visos savybės yra geros? Ar jis galės būti geras tėtis jūsų vaikams. Turite kartu spręsti savo problemas, ieškoti sprendimų. Linkiu ramiau žiūrėti į pasaulį, priimti tai kas yra. Linkiu tau sėkmės ir laimės.

eglė:

sveiki . Turiu tikslą ir stengiuosi jo siekti .Stengiuosi tik teigiamas mintis,bet kiekvieną dieną kas nors atsitinka,ir viskas sugriūna,teigiamos mintys išgaruoja.Atrodo svajonė vis tolsta ir tolsta,kad ir kaip stengčiausi .Nesuprantu gyvenimo,jis vis man neleidžia tapti laimingai .

Atsakymas:

Sveika Egle,
Gyvenimas nėra toks, kad mes jį galėtume sudėlioti kaip tik norime. Ir dėl to nereikia kaltinti gyvenimo, jis yra nuostabus ir gražus. Kiekvieną dieną atsitinka situacijos, kurios mums nepatinka, tik ar mes turime teisę spręstį, kas yra gerai, o kas yra blogai? Tiesiog reikia išmokti pažiūrėti į viską iš šalies. Kaip sakoma nėra problemų, yra tik galimybės. Kartais iš pirmo žvilgsnio pati blogiausia situacija, pavyzdžiui atleido iš darbo, gali atrodyti kaip didžiausia problema. Tačiau jei pažiūrėsime iš kitos pusės, tai galbūt galimybė pradėti savo verslą, o gal susirasti geriau apmokamą darbą.
Taigi, Egle, jei tavo suplanuotos situacijos neišsipildo, reiškia pasirenki ne tuos kelius. Tiesiog pabandyk tuos pačius dalykus padaryti kitaip. Pabandyk paieškoti kitų alternatyvų.Pajausk vidinę laisvę. Einšteinas yra paskęs nuostabią frazę: "Kvailystė - tai daryti tuos pačius veiksmus ir tikėtis kitokio rezultato.
Taip pat sakai, kad gyvenimas neleidžia tau tapti laiminga. Tačiau aš tau pasakysiu, kad pasiekus savo tikslą tu tikrai netapsi laimingesnė. Mes negalime sakyti, kad būsiu laimingas kai susirasiu darbą, nusipirksiu mašiną. Nes ta laimė niekada neateis. Pasiekus vieną tikslą, atsiras kitas, o ta laimė taip ir tols nuo mūsų. Reikia išmokti būti laimingai dabar. Laimė turi būti natūrali būsena, o ne priklausyti nuo rezultatų, kurių pavyko pasiekti. Tikslo siekime turi būti malonus pats siekimo procesas, o ne tik jo rezultatas. Išmok įvertinti kiek daug turi, kiek daug tau davė gyvenimas. Kai tapsi dėkinga už tai ką turi, pasijausti tikrai laimingesnė.
Su meile,
Renata

Ausra:

Laba diena esu gana uzdaras zmogus nors megstu bendrauti labai noreciau labiau pasitiketi savimi kaip galeciau ismokti pasitikejimo?

Atsakymas:

Sveikute Aušra,

Pasitikėjimo mokymąsis prasideda nuo meilės sau. Išmok save mylėti, priimk save. susirašyk visas savo puikias savybes. Manau jų turi nemažai. Bendravime yra vienas svarbus dalykas, ne mokėjimas gražiai išraiškingai kalbėti, o mokėjimas klausytis. Itin mažai yra dėmesingų klausytojų. Turbūt pastebi, kad pasakoji kažką savo draugei, o ji paskendusi savo rūpesčiuose, apmąstymuose ir tarsi tavęs negirdi. Todėl išmok atidžiai klausyti žmonių. Kai kalba žmogus sutelk į jį visą savo dėmesį. Pamatysi, kaip tas žmogus bus patenkintas, tau nereiks pasakyti jokio žodžio, tik pritarti ką jisai sako ir pagirti. Daugelis žmonių mėgsta apie save kalbėti, o klausytis neturi jokio noro.
Pasitikėjimą savimi skatina sėkmės dienoraščio rašymas. Kiekvieną vakarą surašyk kokie penki dalykai tau pasisekė, ką tau pavyko gerai atlikti. Rašyk ir tokius paprastus, kaip padėjau senai močiutei susidėti prekes į maišelį ir t.t. Pamatysi kaip pasitikėjimas savimi didėja. Dar pabandyk atlikti tuos dalykus, kurių seniau bijojai. Bijojai užkalbinti žmones, tiesiog pasakyk sau, kad šiandien užkalbinsiu tris žmones mieste ir taip ir padaryk. Kito būdo nugalėti baimę nėra kaip tik daryti tai ko bijai.
Su meile,
Renata

Magdalena:

Sveika, Renata. Prašau, kad man patartum. Beveik visus 12 mokyklos metų esu kankinama nepasitikėjimu, drovumu ir nepilnavertiškumu prieš savo bendraamžius (ypač klasiokus), dažnai vyresnius ir kartais net jaunesnius. Iki 8 klasės turėjau tik vieną geriausią draugę, su kuria dalindavausi viskuo, o visi kiti, kas buvo už mūsų siauro "ratelio" buvo tarsi nepažįstami, su kuriais matydavausi tik klasėje, kartais tik pasisveikindavome. Noriu pabrėžti, kad iš visų bendraklasių, su kuriais nebūdavau užmezgusi šilto ryšio, visada sulaukdavau priekabių dėl bet kokių smulkmenų, kritikos, kreivų žvilgsnių, dažnai ir tikrai skaudžių užgauliojimų. Bėgant metams, tokie pasireiškimai vis labiau varė mane į "kiautą", nemokėjau apsiginti nuo žodinio smurto, o bandymams tai padaryti vis kliudė per daug jautrus sureagavimas (išraudonavimas iki ausų ir žodžių "šlebezavojimas"). Visas šitas aukos vaidmuo yra tarsi mano šešėlis, kuris man trukdo pilnavertiškai jaustis prieš kitus, susirasti draugų. Taigi, baigiau 8 klasę ir džiaugiausi, kad kitus mokslo metus pradėsiu naujoje mokykloje, kad atsivers tarsi naujas švarus lapas, kuriame galėsiu pasirodyti iš geriausios pusės, klasėje (ir giliai giliai širdyje) tikėjausi tapti gerbiama. Gal pirmieji du metai naujoje mokykloje buvo neblogi, bet vos išėjus dviems mano geroms draugėms iš mokyklos, prasidėjo vėl tas pats košmaras... Likau su kita vienintele drauge, su kuria galiu jaustis savimi. Tačiau klasėje pradėjau išgyventi tuos pačius apšnekėjimus, užgauliojimus dėl bet kokio elgesio, dėl savito charakterio ar ramaus būdo. Esu tarsi kalta dėl to, kad nebendrauju su jais (klasiokais, ypač tai jaučiu iš merginų pusės) ir ignoruoju, tačiau kam norėtųsi bendrauti su tave apšnekančiais ir vangiais, įžūliais žmonėmis? Dabar, kaip ir seniau, esu priklausoma nuo jų sukurto mano paveikslo. Dėl net sunku produktyviai mokytis, reikštis klasėje, bijau būti pažeminta, atsikirsti. Esu amžinai tyli, nors su savais toli gražu tokia nesu. Dabar esu dvyliktokė. Vėl ramina mintis, kad tai paskutiniai metai, bet ką daryti, kad tai nepasikartotų ir aukštojoje ir siekiant karjeros?

Atsakymas:

Sveika Magdalena,
Jau ir pati pastebėjai, kad aplinkos pakeitimas nieko nekeičia. Kad ir kur išvažiuotum, jei savo vidaus nepakeisi aplinka nepasikeis. Todėl ką reikia daryti pradėti keisti požiūrį į aplinką, į save. Rašei, kad kol turi geriausias drauges, tol tarsi būna ir gerai, tačiau kai jos pasitraukia pasijunti pažeidžiama. Tu pati sakai, kad kaip gali bendrauti su " apšnekančiais ir vangiais, įžūliais žmonėmis". Tačiau ko tu tikiesi jei pati į juos taip žiūri. Tu apie juos mintyse taip galvoji tokį ir gauni rezultatą. Pradėk apie juos galvoti gerai, mintyse linkėk jiems laimės, gėrio, visko ko geriausio. Ieškok pas visus tik geriausių savybių, žiūrėk į visus su meile. Juk jei iš tavo širdies eina pyktis į jų pusę, jie atitinkamai su tavimi ir elgiasi. Turi išmokti neapsiriboti tik kelių draugių rateliu, o bendrauti su visais. Gyvenime nėra tokio dalyko kaip geriausia draugė, nes kai draugystė nutrūksta esi vienas. reikia visus savo draugus mylėti ir gerbti. nes kiekvienas žmogus mums gyvenime yra kaip dovana. Kartais mums tos dovanos nepatinka, nes skaudžiai moko. Pradėk ieškoti kontaktų su savo klasiokais. Paprašyk pagalbos ar patarimo, pamatysi tikrai neatsisakys tau pagelbėti. Po trupinėlį kurk santykius. Yra keletas pagrindinių taisyklių, kad tavo gyvenimas pasikeistų:
1. Jokiu būdu nieko neapkalbinėk.
2. Apie visus žmones kalbėk kuo pagarbiausiai.
3. Visuose žmonėse ieškok tik gėrio ir gerų savybių. Blogio tiesiog nepastebėk.
Jei šių taisyklių pradėsi laikytis tavo gyvenimas labai pasikeis.
Su meile,
Renata

Renata:

sveiki, man 20m., o gyvenimas man neteikia jokio dziaugsmo...Nepasitikiu savimi, esu bailiuke,jautri, daznai verkiu net pati nezinau kodel. Neturiu daug draugu, nes nemoku sudominti zmoniu savimi, nors su tais draugais, kurie salia, bendrauju labai gerai ir ju tarpe jauciuosi nevarzoma. Neturiu vaikino, ir niekada neturejau statuso ,,isipareigojusi"...nes paprasciausiai save labai nuvertinu, bijau kad paprasta mergina, toli ne grazuole ir siuolaikine panele, ka nors galetu sudominti. Svajoju apie grazia draugyste, bet kai tik atsiranda galimybe, it baile jos atsisakau. Namie taip pat turiu problemu, mama per daug manimi rupinasi, daug kur neisleidzia, nors man jau ir 20....ir tevas megsta isgerti, kas mane labai veikia, mano nuotaika, laisvalaiki ir t.t. Studijuoju medicina, nes man patinka, ir daugelis sako kad labai tinku siai profesijai, taciau pradedu galvoti, kad del savo tokios asmenybes, ateityje nesusitvarkysiu su darbu. Nezinau, kokio patarimo paprasyti. Bet man reikia kazkokiu zodziu, kuriuose atrasciau pagalbos sau. Aciu :)

Atsakymas:

Sveikute Renata,
Pirmiausia noriu pasakyti, kad esi puiki ir nuostabi mergina. Todėl, kad parašei, jog svajoji apie gražią draugystę. Šiais laikais merginos save išbarsto, bendraudamos su daugeliu vaikinų. Daugelis merginų ieško turtingo vaikino, jos neieško tikrų jausmų. Todėl tavo gyvenime tikrai atsiras tas vienintelis ir jis bus labai laimingas, turėdamas tokią švarios sielos merginą. Šiuolaikinės merginos įvaizdis tikrai nėra vyrų svajonė. Jos dažnai elgiasi netinkamai, tau nereikia imti iš jų pavyzdžio. Tau nereikia mokytis sudominti žmonių. Tiesiog būk savimi, ir nesistenk niekam įtikti. Dėl to, ar sugebėsi atlikti savo darbą, aš manau, kad tu būsi pati nuostabiausia gydytoja. Dėl to, kad esi jautri, mokėsi suprasti ir užjausti kitą žmogų. Jei mylėsi savo darbą, būsi pati geriausia specialistė. Apsidairyk aplinkui, pažiūrėk, tie žmonės, kurie savo darbą atlieka su meile, jie yra patys geriausi.
Išmok save mylėti kokia esi. Tau nereikia savęs keisti, juk kažkam esi nuostabi. Taip pat išmok mylėti gyvenimą. Susirašyk visus dalykus už kuriuos esi gyvenimui, Dievui dėkinga. Pamatysi kiek daug turi !!!

 

 

Sprendimas: UAB Interprekyba
© 2013 Grozioklubas.lt.