Tapkime Facebook draugėmis!
Pažadame konkursus, naudingus grožio ir mados patarimus, stiliaus idėjas ;)
Titulinis Grožis Sveikata Sveika mityba – sveikos kraujagyslės

Sveika mityba – sveikos kraujagyslės

2012-07-18

Ar žinojote, kad daugelis žmonių miršta ne nuo senatvės, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Tai Lietuvos ir daugelio kitų valstybių, kurių tradiciniai patiekalai gaminami iš „sunkaus“ maisto prakeiksmas.

Sveika mityba – sveikos kraujagyslės

Ankstyva aterosklerozė, hipertenzija, diabetas, nutukimas ir dar daugelis kitų negalavimų gali tapti kiekvieno iš mūsų bėda jei nesusigriebsim rūpintis savo sveikata tol, kol dar turim galimybę ją išsaugoti. Sveika mityba − pirmas žingsnis sveikų kraujagyslių link.

Sveika mityba, kam ji reikalinga?

Šis dviejų žodžių junginys toli gražu nėra sugalvotas tam, kad būtų tik dar vienas fenomenaliai didelis „žaliosios mados“ ingredientas. Kiekvieno paprasto žmogaus gyvenime sveika mityba turėtų užimti pagrindinę vietą rūpinantis savo kūnu. Būtent nuo maisto priklauso žmogaus savijauta, išvaizda, nuotaika − norint, kad visi šie požymiai šviestų 100 proc. gražiausiomis spalvomis reikia pradėti nuo pačių pagrindų − maisto.

Sveika mityba jokiu būdu nėra dietos ar drastiškas susilaikymas nuo kažkokios rūšies maisto. Netgi atvirkščiai − sveikai besimaitinantis žmogus, turėtų pamiršti žodžio „dieta“ reikšmę. Juk žodžio „mityba“ konotacija savaime yra teigiama − ji reiškia organizmo poreikį apsirūpinti visomis reikalingomis maisto medžiagomis, o tam, kad tai būtų daroma teisingai, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.

Kas yra kas

Kasdieniame žmogaus maisto racione turi būti subalansuotas riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų ir skaidulinių medžiagų kiekis. Vis tik, šiuolaikiniai žmonės ypač daug vartoja cholesterolio, riebaus ir kaloringo maisto. Cholesterolis ir sotieji riebalai − didžiausias kraujagyslių priešas, tačiau mažas daržovių ir vaisių vartojimas taip pat kenkia. Tam, kad turėtumėte sveikas kaujagysles privalote peržiūrėti savo mitybos įpročius. Greičiausiai pamatysite, kad valgote per riebų maistą, o daržovių ir vaisių ant jūsų stalo guli daug rečiau.

Mūsų tėvai ir seneliai taip pat negalėjo pasigirti ypač sveika mityba, tačiau valgydami gana riebius patiekalus kartu su jais jie suvartodavo ir kalnus daržovių, o jose esantys antioksidantai neleisdavo ant kraujagyslių sienelių kauptis riebalams. Vis daugiau žmonių gyvulinius riebalus keičia aliejumi, bet ir pastarojo vartoja per daug.

Ligos

Per didelis riebalų ir per mažas daržovių vartojimas turi didžiulę įtaką žmonių sergamumui. Kaip jau minėta, Lietuvos sergamumo ir mirtingumo sąraše dominuoja širdies ir kraujagyslių ligos, dėl antsvorio daugėja sąnarių traumų, žmogus, per mažai suvartojantis daržovių ir vaisių, negauna pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio, ko pasekoje susilpnėjusi imuninė sistema lengviau pasiduoda infekcinėms ligoms.

Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad sveikai maitinantis žmonių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėtų 80 proc., antrojo tipo diabetu mažiau sirgtų 90 proc. žmonių, o onkologinių susirgimų sumažėtų net 30 proc. Mokslininkai teigia, kad žmogaus sveikatą lemiantį gyvenimo būdą net 50 proc. sudaro mityba. Sveikatai įtaką paveldimumas daro 20 proc., o medicininė pagalba tik 10 proc., aplinkos užterštumas sveikatą lemia 20 proc., aiškiai matome, kad lemiamą įtaką sveikatai daro mityba.

Su maistu gaunami vitaminai, mineralai lemia ne tik sveikatą, bet ir nagų, odos ir plaukų būklę − taigi rūpinatės ne tik savo sveikata, bet ir grožiu.

6 taisyklės sveikos mitybos link

1. Tam, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas, privaloma valgyti kuo įvairesnį maistą − nė vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų reikalingų maisto medžiagų. Nereikia pamiršti, kad žmogus privalo gauti ir augalinių, ir gyvūninių maisto produktų tam, kad patenkintų visus organizmo poreikius. Vegetarai, nevartojantys gyvūninės kilmės produktų, jų trūkumą turėtų kompensuoti maistu, kuriame yra panašios sudėties medžiagų − žuvimi, riešutais, juoda duona.

2. Maistą rinkitės atsakingai. Viename grame riebalų yra devynos kalorijos − du kartus daugiau nei baltymuose ar angliavandeniuose, dėl šios priežasties nuo riebaus maisto svoris auga greitai. Sveikai besimaitinantys žmonės angliavandenius turėtų vartoti taip pat saikingai kaip ir riebalus, nes angliavandeniai turi savybę greitai atiduoti energiją, tačiau patys savyje jie neturi jokių svarbių maistinių medžiagų: cukrus, medus, ledai, pyragai, tortai, saldumynai. Žinoma, alkoholio vartojimą taip pat reikėtų riboti. Jei maitinsitės taip, kad jūsų racioną 80 proc. sudarytų sveiki produktai (liesa mėsa, vaisiai, daržovės, neriebūs pieno produktai, grūdiniai augalai, kruopos, kiti neriebūs maisto produktai), galėsite leisti sau 20 proc. valgyti tai, ką mėgstate, net jei tuose produktuose būtų riebalų ar maisto. Nepamirškite vandens − kasdien iš žmogaus organizmo yra pašalina iki 2,5 litro vandens, todėl šį trūkumą atstatyti būtina, kitu atveju gali prasidėti virškinimo problemos, odos sausumas. Arbata, kava ar sultys vandens nepakeis, nes vanduo − puikus oksidintas, padedantis pašalinti iš organizmo nereikalingas medžiagas ir gerinantis virškinimą. Stenkitės visuomet turėti su savimi buteliuką vandens ir nuolatinis gurkšnojimas taps įpročiu, kurio net nepastebėsite.

3. Susitvarkykite mitybos režimą. Mitybos režimas − valgymų skaičius ir kiekvieno valgymo laikas per parą bei racionalus maisto paskirstymas kiekvinam maitinimuisi. Žinoma, idealiausias maitinimasis − dažnas valgymas po nedaug, tačiau šiuolaikiniam dirbančiam žmogui tai daryti pakankamai sunku. Paprasčiausias būdas bent minimaliai susitvarkyti mitybos režimą − maitintis bent tris kartus per parą panašiu metu, t.y. valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę. Papildomai galite užkandžiauti tarp šių didžiųjų valgymų. Pripratinę savo organizmą gauti maisto panašiu metu laikui bėgant pagerinsite savo virškinimo sistemos veiklą ir pagreitinsite medžiagų apykaitą. Nereguliarus valgymas kelis kartus per parą yra kenksmingas − organizmas pradeda jausti maisto trūkumą, papildomai išskiria skrandžio sultis, kurios gadina virškinimo traktą. Dėl šios priežasties retai valgantys žmonės dažniau serga įvairiomis skrandžio ir žarnyno ligomis. Dietologai ir kiti specialistai nesutaria, kada paskutinį kartą valgyti paroje yra sveikiausia.

4. Išlaikykite tinkamą riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų santykį. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, darbo pobūdžio − balansuoti maistu reikėtų atsižvelgiant į visus šiuos faktorius. Valgant „suderintą maistą“ jis greičiau virškinamas − taip jo mažiau užsilieka mūsų kūne, taip pat derinant maistą galima atsikratyti kai kurių virškinimo sutrikimų: sunkumo skrandyje, pilvo pūtimo, rėmens skausmo, dujų kaupimosi. Daugelis mūsų pratę mėsą valgyti su bulvėmis, sumuštinį darytis ant duonos tepant sviestą ir uždedant kelis gabalėlius dešros, tačiau beveik niekas nesusimąsto, kad jų maistinė sudėtis skiriasi, todėl mūsų organizmas nepajėgia jų visų suvirškinti dėl sudėtingų derinių, todėl atsiranda virškinimo problemos, laikui bėgant − svorio augimas. Dietologai siūlo maisto produktus vartoti atskirai nuo kito maisto, vaisius valgyti 30 min. prieš ar valandą po valgio, vietoj bulvių garnyro prie mėsos, rinktis daržoves, varškę gardinti ne uogiene ar cukrumi, o prieskoninėmis žolelėmis. Dažnas kiekvieno pietų priedas − įvairūs gėrimai, juos rekomenduojama gerti tik prieš valgį ar valandą po valgio, o valgymo metu − tik labai nedidelį kiekį.

5. Išsiugdykite saiko jausmą. Patarlė „Kas per daug, tas nesveika“ ypač tinka valgymo įpročiams. Paracelcijus yra pasakęs „Nuodus nuo vaistų skiria tik dozė“. Kad ir kaip žmogui reikia maistingų medžiagų, jų perteklius daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Alkio jausmas išnyksta praėjus 10−15 min. nuo valgymo pradžios, todėl atsisėdus valgyti susikimšti visą lėkštę per kelias minutes yra ne tik nevertinga, bet ir nenaudinga.

6. Palaikykite normalų kūno svorį. Per mažas ar per didelis svoris lemia skirtingą į organizmą patenkančių medžiagų apdorojimą, todėl tinkamas svoris gerina organizmo darbą. Be to, netinkamas svoris iššaukia atitinkamas ligas. Viršsvoris kelia aterosklerozės, cukrinio diabeto riziką, nepakankamas svoris gali iššaukti anoreksiją ar bulimiją. Apytikrį tinkamą kūno svorį galimą apskaičiuoti pagal kūno masės indeksą (KMI).

KMI ir jo apskaičiavimas

Norint apskaičiuoti KMI reikia kūno svorį (kilogramais) dalinti iš ūgio (metrais) paversto kvadratu: kg/m2 = KMI.

KMI mažiau nei 18,5 − kūno svoris per mažas, žmogus patenka į rizikos grupę tų, kurie gali sirgti ligomis dėl nepakankamo kūno svorio.

KMI nuo 18,5 iki 24,99 − kūno svoris yra normalus, tokį svorį rekomenduojama ir palaikyti. Idealiausia kūno masė, kai KMI lygus 22.

KMI nuo 25 iki 29,99 − nežymus viršsvoris, yra tikimybė susirgti tam tikromis su viršsvoriu susijusiomis ligomis, rekomenduojama susirūpinti savo mityba ir svoriu.

KMI daugiau nei 30 − nutukimas, tokį KMI turintys žmonės turėtų tuoj pat keisti savo mitybos įpročius yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitomis ligomis. Tokį aukštą KMI turintiems asmenims patariama kreiptis į profesionalus tam, kad šie sudarytų speicialų valgiaraštį ir mitybos režimą.

Dalintis:

Komentarai (0)

  • Jūsų vardas*
  • Jūsų komentaras*
Sprendimas: UAB Interprekyba
© 2013 Grozioklubas.lt.