Neigiami plastinės chirurgijos efektai

Žinoma, čia galima rasti ir pliusų: vis daugiau žmonių gali atsikratyti savo kompleksais. Tačiau yra ir minusų: šiuo metu plastine chirurgija gali pasinaudoti bet kas, tačiau ne visuomet ji gali pateisinti lūkesčius ir investuotus pinigus.

Kokia yra problema?

Plastinė chirurgija, nepaisant savo specifikacijos, vis dėl to lieka chirurgija – tai operacija, atliekama veikiant narkozei, palydima kontraindikacijų ir komplikacijų.

Be to, plastinės chirurgijos gydytojas turi būti ne tik geras specialistas, bet ir menininkas, skulptorius, psichologas. Gydytojas turi puikiai išmanyti anatomiją ir fiziologiją – o tokių tikrai nėra daug.

Todėl reikia domėtis plastine chirurgija, prieš kreipiantis į specialistą. Kitaip galite sulaukti ir fizinio, ir psichologinio diskomforto.

Fizinio diskomforto problemos

Nepaisant, kad plastinė chirurgija yra savita, ją sudaro pilnavertiška chirurginė operacija, kurią palydi narkozė ir išėjimas iš jos, gali būti ir alerginės reakcijos. Gali sutrikti širdies ar plaučių veikla, o taip pat gali atsirasti problemų, susijusių su žaizdomis, infekcijomis, dėl kurių reikia kartoti operaciją.

Be to, plastinė chirurgija turi ir savo specifiką. Tai gali būti jautrumo netekimas, nervų ar audinių pažeidimas – visa tai priklauso nuo atliekamos operacijos sudėtingumo.

Dar vienas plastinių operacijų šalutinis poveikis gali būti nekrozė ir audinių atmetimas infekcijos atveju, arba imuninės sistemos pažeidimas. Neigiamos įtakos turi ir rūkymas, kraujotakos ligos, kapiliarų pažeidimai.

Plastinių operacijų metu gali atsirasti kraujosrūvų ir gali pradėti kauptis skysčiai. Kad skysčiai nesikauptų ir taip neatsitiktų, chirurgai šiais atvejais įveda kateterius.

Be skysčio žaizdose gali kauptis kraujas ir taip gali susiformuoti hematomos, trukdančios gražiai sugyti žaizdoms. Kartais reikia ir pradurti tokius darinius arba juos šalinti. Daugumą gąsdina ir vaizdas po operacijos: dažnai neapsieinama be kraujosrūvų ir mėlynių, kurios gyja palengva.

Jei operacija atlikta neprofesionaliai ir nesėkmingai, galimi randai – kartais jie išlieka ir dėl individualių kūno savybių. Taigi, ne visas operacijos pasekmes galima sėkmingai paslėpti.

Psichologinės problemos

Plastinės chirurgijos paslaugos šiuo metu prieinamos bene kiekvienam, todėl vis daugėja žmonių, kurie joms ryžtasi. Dažnai taip atsitinka, kad po operacijos ištinka psichologinės problemos: stabiliai besijaučiantys ir savo išvaizda pasitikintys žmonės nieko nenori keisti, o plastinėms operacijoms ryžtasi žmonės, kurie turi tam tikrų problemų ir nori pokyčių. Štai keletas psichologinių problemų, kurias patiria plastinių operacijų pacientai.

Ne tas rezultatas

Žmogus, kuris nepatenkintas savo išvaizda, turi įsivaizdavimą: detalė po detalės jis renka atvaizdus iš įvairių filmų, žurnalų, knygų, draugų – ir visa tai „matuojasi“.

Tokie žmonės tiksliai apgalvoja savo idealų atvaizdą ir juo gyvena. Jie įsivaizduoja, kaip išeis iš klinikos su nauju veidu ir kūnu. Ir pooperaciniu laikotarpiu, kai jau artimiausiu metu pakeisti nieko negalima, žmogus mato, kad gautas atvaizdas nelabai atitinka jo įsivaizduojamojo.

Būna sudėtinga susitaikyti su situacija, kai realus įvaizdis nelabai atitinka idealiojo. Dauguma negali su tuo susitaikyti ir leidžiasi į tolimesnes plastines operacijas.

Skausmo baimė

Atsigavimas po operacijos yra dažniausiai skausmingas. Žmogus gali metų metais ryžtis operacijai, ją išgyventi, tačiau jei rezultatas netenkina – jis negali ryžtis antrajai operacijai tik dėl skausmo pooperaciniu laikotarpiu.

Noras pratęsti vėl ir vėl

Žmonės, kurie atliko nors kartą plastinę operaciją, ne retai nori tai pakartoti dar kartą. Priežastis – rezultatas po pirmosios operacijos. Jei ji patenkino lūkesčius, tuomet norisi dar kažką pataisyti savo kūne: ištiesinti nosį, pakeisti lūpų formą, pakoreguoti ausis, pasididinti krūtinę ir pan. Ir, rodos, tuomet tikrai viskas bus gerai ir idealu.

Arba atvirkščiai, jei operacija nepateisino lūkesčių, tuomet reikia daryti dar vieną, kad viską ištaisyti. Žmonės yra pasiryžę vis gultis po peiliu ir negauti to, ko jie nori. Tokie dažniausiai darosi tatuiruotes, duriasi auskarus, vis taiso savo veidą ir kūną, atlieka kitas procedūras tik tam, kad jų kūnas vis keistųsi. Tokiems žmonėms reiktų kreiptis į psichoterapeutus, o ne į chirurgus.

Grozioklubas.lt